Deja, tačiau šlapimo takų vėžys, užimantis šių susirgimų statistikoje devintą vietą, o tarp vyrų – net ketvirtą, pasak medikų, nepelnytai pamirštas. Gana ilgai šios rūšies vėžys auga nesukeldamas jokių simptomų, o kai jie pasirodo, neretai būna vėlu. Rizikos veiksniai – taip pat labai kasdieniški: rūkymas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, saldikliai.
Kokie žmonės dažniau rizikuoja susirgti vėžiu
„Šlapimo takų vėžys yra tarsi pamirštas, todėl dažnai susiduriame su užleistais atvejais. Net apie 30 proc. pacientų, kurie pas mus atvyksta, turi pažengusį vėžį, nors iš tiesų diagnozuoti jį nėra sudėtinga. Todėl savo iniciatyva parengėme programą, pagal kurią šeimos gydytojams daliname atmintines su ligos rizikos veiksniais. Mat ligos neįtaria ne tik pats žmogus, bet ir šeimos gydytoją ne kartą suklaidina į uždegimą panašūs, trumpalaikiai simptomai, todėl dažnai šis vėžys aptinkamas tik pažengusių stadijų, o sergamumas juo kasmet didėja“, - pasakojo Onkologijos instituto Onkourologijos poskyrio vyresnysis ordinatorius gydytojas urologas dr. Albertas Ulys.
2006 – 2010 m. duomenimis, pažengusios ir išplitusios stadijos šlapimo pūslės vėžio atvejų tarp vyrų padidėjo 3,8 proc., o tarp moterų – net 27,8 proc. 30 proc. atvejų šlapimo pūslės vėžys diagnozuojamas jau pažengusios stadijos, kai galimybė išgydyti žmogų sumažėja iki 50 proc., o neretai to padaryti nebėra įmanoma.
Kaip vienas pagrindinių šlapimo takų vėžio rizikos veiksnių minimas tabakas, kadangi degančioje cigaretėje yra tų cheminių medžiagų (kancerogenų), kurios sukelia šlapimo pūslės vėžį. Kuo tabako rūkymo stažas didesnis ir kuo daugiau per dieną surūkoma cigarečių, tuo šlapimo pūslės vėžio rizika didesnė. Atsikračius šio įpročio, rizika per 1 – 4 metus sumažėja net 40 proc.
Kitas rizikos veiksnys – kenksminga sveikatai aplinka, užteršta cheminėmis medžiagomis, naudojamomis dažų, gumos, dujų, plastmasės, naftos ir kitokioje pramonėje. Taigi dažniau susirgti šlapimo takų vėžiu rizikuoja žmonės dirbantys su dažais, benzinu ir pan.
Trečias labai svarus ir dažnas rizikos veiksnys – nesteroidinių vaistų nuo sąnarių ar raumenų uždegimo, taip pat nuo galvos ir kitokio skausmo vartojimas. Prie šios grupės priskiriamos tiek geriamos tabletės, tiek skausmą malšinantys tepalai.
Vėžio informacijos centro duomenimis, šlapimo pūslės vėžio rizika didesnė vartojant dirbtinius saldiklius, tokius kaip sacharinas, natrio ciklamatas.
Dar viena indikacija – pavyzdžiui, prieš 10 metų buvo atliktas prostatos vėžio spindulinis gydymas. Tokiu atveju gali išsivystyti antrinis vėžys.
Kodėl dažniau serga vyrai
Pasak A. Ulio, vyrai šlapimo takų vėžiu serga tris kartus dažniau, dažniausiai susergama perkopus per 40 metų. „Kodėl dažniau serga vyrai? Genetinio polinkio kuriai nors lyčiai nėra, todėl turbūt reikėtų aiškinti tuo, kad vyrai dažniau susiduria su rizikos veiksniais. Jie dažniau rūko, dažniau dirba darbus, susijusius su chemija ar pramone. Kita vertus, moterys vartoja daugiau nesteroidinių priešuždegiminių vaistų nuo skausmo“, – svarstė pašnekovas.
Pirmasis šlapimo takų vėžio simptomas – kraujas šlapime, tačiau pačiam žmogui jį pastebėti gana sunku. Būtent todėl medikas primygtinai siūlo kartą per metus profilaktiškai išsitirti šlapimą. Ir būtent todėl vykdoma šeimos gydytojų švietimo problema, kad jie taip pat atkreiptų dėmesį į šį rodiklį.
„Kaip tik šiandien pas mus buvo atėjęs žmogus, kurį atsiuntė šeimos gydytojas, pastebėjęs, kad šlapime per daug eritroticitų. Pacientui buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri šiuo atveju nėra labai reikšmingas tyrimas, buvo žiūrėta ultragarsu, bet taip nebuvo nieko rasta, nes nėra paprasta pamatyti šlapimo pūslės vėžį, kai neaišku, kur ieškoti. Šiandien jam nustačiau pusantro centimetro dydžio naviką. Tai labai pradinė stadija, todėl ir gydymas bus paprastas. Paprastai užtenka naviką pašalinti per kanalą elektros kilpa. Tik tuomet, jei navikas didesnio piktybiškumo, į šlapimo pūslę suleidžiame negyvų tuberkuliozės bakterijų, kurios veikia kaip imunoterapija, t. y. sustabdo vėžio vystymąsi. Dar sudėtingesniais atvejais tenka taikyti spindulinį gydymą arba šalinti pūslę. O kai ir šis gydymas nebetinka, taikome chemoterapiją. Tuomet jau ilgalaikio rezultato negalime tikėtis“, - aiškino A. Ulys.
Pasak jo, pacientas niekuo nesiskundė, taigi nejautė jokių simptomų. Mat auglys buvo labai mažas ir tokioje vietoje, kurioje netrukdo šlapintis. Vėliau, kai jis augtų, jau pradėtų spausti šlapimo takus, dirgintų pūslę, todėl atsirastų noras dažniau šlapintis. Dar vėliau žmogus pradėtų jausti skausmą šlapinantis. Tačiau kai atsiranda skausmai, dažniau pradedama tuštintis, nes navikas išsiplečia ir į kitą pusę, neretai jau būna vėlu, ypač jei vėžys nukeliavęs į limfmazgius, kaulus ar dar kažkur.
„Didžiausia problema, kad ankstyvose stadijose šios rūšies navikai sunkiai pastebimi. Jie plinta paviršiuje, todėl plika akimi matosi tik šiek tiek paraudusi gleivinė. Mes juos galime aptikti naudodami mėlynosios šviesos cistoskopiją. Prieš tyrimą į pūslę suleidžiame labai brangių medžiagų, kurios vėžines ląsteles nudažo raudonai. Taip mes pamatome vėžinius plotus, kurių plika akimi nepamatytume. Iš tų plotų paimame biopsijas ir juos prideginame elektros peiliu arba pašaliname elektros kilpa. Taigi ši technologija, nors ir brangi, labai atsiperka, nes iki 30 proc. labai mažų navikų kitais būdais nepastebima, o jie auga toliau“, - sakė medikas.
Kaip valgyti, kad nesirgtume
Paklaustas, kokią įtaką šios rūšies vėžiui turi maistas, A. Ulys teigė dažnai sulaukiantis šios klausimo, kadangi šiandien apie maistą diskutuoti madinga. Deja, patikimų studijų, pateikiančių vieną receptą, nėra.
„Kiekviena šalis iškelia savo privalumus. Jeigu nuvyksite į Japoniją, jums siūlys gerti žalią arbatą – esą tuomet nesirgsite šlapimo pūslės, prostatos vėžiu ir t. t. Kinijoje arba Ispanijoje jums siūlys valgyti daugiau raudonųjų vaisių, pavyzdžiui, pomidorų, kurie turi likopeno. Jeigu būsite Norvegijoje, girdėsite pagyras lašišai. Iš esmės tinka visos sveikos mitybos rekomendacijos, susijusios su vėžio rizika, tik šlapimo pūslė gal labiau reaguoja į skysčius. Pasirenkant mitybą, verta žinoti savo šlapimo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyros rodiklis – DELFI). Šlapimas visada turi būti švelniai rūgštus“, - patarė pašnekovas.
Pasak mediko, geras šeimos gydytojas turėtų atkreipti dėmesį į šlapimo tyrimą ir patarti savo pacientui, kokius produktus rinktis.
„Šeimos gydytojas yra labai svarbus, tai pirmoji grandis, ankstyvoje stadijoje galintis pastebėti žmogaus ligas, todėl reikėtų kelti šios profesijos prestižą. Būtent šis gydytojas turėtų būti labiausiai gerbiamas ir labiausiai apmokamas“, - įsitikinęs A. Ulys.