RVUL skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas sakė, kad toks pacientų antplūdis šiemet išties didelis.
„Netgi mūsų dideliam skyriuje, kur turime daug specialistų, daug darbuotojų, aišku, niekada pakankamai, tai tikrai yra per dideli skaičiai. Vasara mums – sunkus metas.
Vasaros karštėja, sausros laikotarpiai ilgėja. Visos lėtinės terapinės ligos paūmėja. Mūsų terapeutai tikrai turi daug darbo.
Tos tikrosios chirurgijos, kur tikrai reikia operuoti, skaičiai yra daugmaž panašūs. Ten didelių variacijų nėra.
Ir, aišku, problema yra alkoholiai, girtuokliai. Pavartojus alkoholio, padidėja traumatizmo rizika“, – pastebėjo gydytojas A. Černauskas.
Gydytojas sakė, kad dalis pas juos atvykusių apsvaigusių pacientų nežinia kuo svaiginosi.
Apskritai – nemaža dalis į Skubios pagalbos skyrių patenkančių pacientų būna pavartoję alkoholio.
„Vieną pacientų dalį mes gal ir galime pateisinti – kokiam normaliam žmogui neatsitinka, kad išgėrei taurę vyno ar alaus ir netyčia užkliuvai? Kita dalis yra ta, kur nepateisinama. Ten jau yra didelės problemos, kurias reikėtų kažkaip gydytis ir siekti pagalbos dėl priklausomybės, bet žmonės to nedaro ir prasideda užburtas ratas: alkoholis-trauma, trauma-alkoholis. Mes tuos pacientus matome ir turime pacientų, kuriems kompiuterines tomografijas darome vos ne aštuonis kartus per mėnesį, nes ir vėl galvos trauma“, – pasakojo skubios medicinos gydytojas.
Anot jo, kas mėnesį yra kelios dienos po pašalpų, išmokų išmokėjimų, tai yra 9–14 mėnesio dienos, kada Skubios pagalbos skyriuje ypač padaugėja darbo. Taip pat gydytojai daugiau darbo turi per šventes.
„Jeigu yra kokia šventinė diena, kai kurie pacientai jau kokią 12 val. dienos patenka pas mus ir tai būna vis jaunesni pacientai. Tai mus truputį stebina, nes mes galvojame, kad jaunas žmogus į Skubią pagalbą turėtų važiuoti jau tikrai išskirtiniu atveju, bet gal tiesiog yra kaip nauja pramoga – apsilankymas, pasibuvimas Skubios pagalbos skyriuje, kai nėra tų indikacijų? Didelė dalis šių žmonių yra 25–45 metų, o kita dalis yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie turi lėtinių ligų, jos paūmėja ar įvyksta trauma. Bet tai yra pateisinama, nes senstant daugėja lėtinių ligų, jas sunkiau koreguoti, atsiranda tam tikrų niuansų, didesnė rizika“, – sakė gydytojas A. Černauskas.
Visą LNK laidos „Vidurdienio žinios“ siužetą galite peržiūrėti čia: