Pernai įodinis tuberkulino mėginys (Mantu testas) buvo atliktas kiek daugiau nei 31 tūkst. vaikų, tačiau tai tik pusė visų, kuriems toks mėginys turėjo būti atliktas. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2002 metais nustatytą tvarką, šis mėginys turi būti kasmet atliekamas 7 metų amžiaus vaikams, taip pat vaikams, priklausantiems rizikos grupėms.
Nesutinka tėvai
Pasak L.Vaidelienės, anksčiau rodiklis buvo dar prastesnis, ir duomenys pagerėjo tik 2013 metais šeimos gydytojus pradėjus skatinti už tuberkulino mėginio atlikimą.
„Pagrindinės priežastys yra trys – tuberkulino taupymas, vadinamoji stigma ir vaiko savijauta. Tuberkulinas yra palyginti brangus, perka pati asmens sveikatos priežiūros įstaiga, yra 10-15 dozių buteliuke ir jei vieną vaiką patikrini, kitką turi išmesti, jei per 24 valandas nepanaudoji. Ką daro gydymo įstaigos – paskiria vieną dieną per savaitę (tuberkulino mėginiams atlikti), kitos kooperuojasi, kad nereikėtų išmesti“, – BNS sakė viceministrė.
Anot viceministrės, kita priežastis – tuberkulioze infekuotų vaikų stigmatizavimas, nes esant teigiamam Mantu testui tai įrašoma į vaiko sveikatos pažymą ir apie infekuotumą sužinoma mokykloje. Viceministrės teigimu, tėvai to baiminasi ir atsisako atlikti tyrimą. L.Vaidelienė pabrėžia – infekuotumas nėra liga ir toks vaikas negali kitų užkrėsti.
„Kita priežastis – vadinamoji stigma. Tėvai atsisako daryti, nes jei vaikui randama teigiamas Mantu, rašant į mokyklą pažymą rašo diagnozę – tuberkuliozės infekuotumas, ir dėl visuomenės neinformavimo, dėl žinių trūkumo, visiems tėvams klasėje ar net mokykloje atrodo, kad tas vaikas yra užkrečiamas, pavojingas. Tie vaikai dažniausiai yra susidūrę su tuberkulioze, tačiau tai visiškai nereiškia, kad jie serga. Bet tėvai šito labai bijo ir dažnai atsisako atlikti Mantu injekciją“, – pasakojo viceministrė.
Viena iš priežasčių, pasak jos, gali būti ir vaiko prasta savijauta patikros metu, todėl mėginys ir neatliekamas. „Bet dažniausia priežastis man įvardijama tai, kad tėvai nenori to daryti, atsisako, ir aišku per prievartą niekas to negali padaryti, o teigiamas Mantu vaikui po to gyvenimą mokykloje sugadina“, – pridūrė viceministrė.
Pasak jos, gavus naujus duomenis apie tuberkulino mėginių atlikimą, ministerija analizuos, kur kyla didžiausios problemos, važiuos į vietas aiškintis situacijos.
Medikė: infekuotumas nėra liga
Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Tuberkuliozės programų ir registro skyriaus vedėja daktarė Edita Davidavičienė sako, jog norint padidinti tikrinimo apimtis, šiuo klausimu reikia dirbti ir su tėvais, ir su gydytojais, kad būtinai skirtų tuberkulino mėginį septynmečiams bei rizikos grupės vaikams, taip pat ir šviesti visuomenę.
„Pastaruoju metu nuolat atsitinka atvejų, kai mokyklose suserga vaikas tuberkulioze. Reiktų atlikti tuberkulino mėginius visiems vaikams, tai yra išaiškinti infekuotumą, taip pat turėtų pasitiktinti mokytojai, darbuotojai, atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą. Man skambina mokytojai, visuomenės sveikatos centro darbuotojai, sako, niekaip nepavyksta pokalbiai su tėvais, jie pasako – mūsų vaikai sveiki ir jokių mėginių mes nedarysim. Štai viena iš pagrindinių priežasčių – suvokimo“,– BNS sakė E.Davidavičienė.
„Dar viena problema, jei vaikas atneša pažymą, kur parašyta, infekuotas tuberkulioze. Jis neserga, bet atliko tuberkulino mėginį ir jis atnešė į mokyklą tą pažymėjimą, ir kažkas sužino, ta informacija nuteka – tas vaikas tiek stigmatizuojamas, iš jo tyčiojamasi, jis netenka vidinės ramybės ir nebenori eiti į mokyklą, gal ir šita priežastis yra“, – kalbėjo E.Davidavičienė.
Medikė pažymi, kad nors vaikas infekuotas, bet jis neserga tuberkulioze ir niekam nepavojingas, o tėvai tuo tarpu reikalauja pašalinti vaiką iš mokyklos, baimindamiesi, kad užkrės kitus vaikus – nors ta baimė ir nepagrįsta. „Ir tai gali būti priežastis, kad tėvai nenori atlikti mėginio“, – pabrėžė Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės gydytoja.
Ji pažymi, kad tuberkulioze infekuota yra didelė dalis pasaulio, taip pat ir Lietuvos gyventojų, bet realiai per visą gyvenimą suserga nuo 5 iki 10 procentų infekuotų žmonių, smarkiai nusilpus imunitetui. „Tai yra asmenys, kurie sega žmogaus imunodeficitu, paveikia gretutinės, autoimuninės ligos, cukrinis diabetas, po transplantacijų, taip pat alkoholis bei bloga mityba gali paskatinti, kad tuberkuliozės mikobakterijos pradeda daugintis, nes imuninė sistema labai nusilpusi, ir žmogus gali susirgti tuberkulioze“, – sakė E.Davidavičienė.
Pusė liko nepatikrinta
Pernai įodinis tuberkulino tyrimas buvo atliktas 18 tūkst. 921 septynmečiui ir 12 tūkst. 134 vaikams, priklausantiems įvairioms rizikos grupėms. Iš viso tyrimas atliktas kiek daugiau nei 31 tūkst. vaikų – tačiau tai tik 52,3 proc. tų, kuriems toks mėginys turėjo būti atliktas.
Užsikrėtimas nustatytas 4073 vaikams, t.y. 13,1 proc. visų ištirtų vaikų, iš jų –1864 septynmečiams (9,8 proc. visų ištirtų septynmečių) ir 2209 vaikams, priklausantiems rizikos grupėms (18,2 visų rizikos grupėms priklausančių vaikų).
Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia tuberkuliozės atvejų diagnozuota vaikams, kurie bendravo su sergančiais tuberkulioze artimoje aplinkoje: pernai –20 atvejų, iš jų – 3 atviros tuberkuliozės formos, 2014 metais – 32 atvejai, iš jų – 5 atviros tuberkuliozės formos. Trylika tuberkuliozės atvejų pernai buvo nustatyta septynmečiams.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad tuberkuliozė (TB) yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterija. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis atvira plaučių TB forma. Tuberkuliozės mikobakterijos patenka į orą, kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosi ar čiaudi. Ligos sukėlėjai ore gali išlikti kelias valandas. Žmogus, įkvėpęs ligos sukėlėjų, gali užsikrėsti.
Dauguma žmonių savo organizme turi tuberkuliozės bakterijų, bet jos nėra aktyvios ir ligos nesukelia, ir tik dalis užsikrėtusių asmenų (apie 5-10 proc.) gali susirgti arba suserga TB. Tuberkuliozės infekcija ypač grėsminga naujagimiams ir kūdikiams bei vaikams iki 5 metų dėl pilnai nesusiformavusio imuniteto.
Siekiant sumažinti vaikų sergamumą TB, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka kasmet turi būti atliekami tuberkulino mėginiai 7 metų amžiaus vaikams ir rizikos grupių vaikams – neskiepytiems nuo tuberkuliozės BCG vakcina, bendraujantiems su sergančiais tuberkulioze, dažnai sergantiems viršutinių kvėpavimo takų ligomis bei lėtinėmis ligomis, gydomiems kortikosteroidais, infekuotiems ŽIV arba esant kitoms imunodeficitinėms būklėms, iš socialinės rizikos šeimų, gyvenantiems sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, vaikų globos namuose, internatuose, pensionatuose, migrantams.