King's College mokslininkai skelbiasi esantys pirmieji, apskaičiavę mirtiną azoto dioksido poveikį miesto gatvių praeiviams.
Apskaičiuota, jog 2010 metais dėl azoto dioksido toksiško poveikio mirė 5,879 asmenys.
Ankstesnis tyrimas, kurį atliko Londono municipalitetas (angl. City Hall) ir „Transport for London“ institucija atskleidė, jog 2008-aisiais dėl sveikatai žalingų dalelių ore („PM2,5” rodiklis, skaičiuojantis smulkių dalelių, kurių skersmuo mažesnis nei 2,5 mikronų, kiekį ore) per metus mirė 4,267 asmenys. To paties tyrimo rengėjai skelbė, jog 2010-aisiais mirčių skaičius nukrito iki 3,537. Rezultatas esą pagerėjo dėl oro kokybės tobulinimo veiksmų, kurių buvo imtasi.
Tačiau susumavus azoto dioksido („NO2“) ir kietųjų dalelių, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis nei 2,5 mikronų („PM2,5”) rodmenis, tyrėjai suskaičiavo, jog 2010 metais dėl oro taršos Londone iš viso mirė 9,416 asmenų – tai sudaro 25 žmones per 1 dieną.
Nors savo tyrimą mokslininkai vis dar tęsia, tačiau jau dabar spėjama, jog oro taršos visoje Jungtinėje Karalystėje sukeltų mirčių skaičius per metus gali siekti 80,000 (vien dėl „PM2,5” – 29,000).
Jei taršos lygis Anglijos sostinėje nepasikeis, statistinis 2010 metais Londone gimęs berniukas dėl „NO2“ poveikio gali tikėtis, jog gyvens 17 mėnesių trumpiau, o mergaitė – 15.5 mėnesių trumpiau. Tuo tarpu dėl „PM2.5“ poveikio abiems lytims pranašaujamas devyniais mėnesiais trumpesnis gyvenimas.
Ekspertų teigimu, „NO2“ ir „PM2,5” galėjo būti susiję su tūkstančiais kvėpavimo takų bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejų.
Mokslininkai tikina, jog beveik pusę oro taršos Londone sukelia nešvarus oras, į sostinę atpūstas iš išorės, įskaitant dyzelinio kuro išmetamąsias dujas bei pramoninius dūmus iš Paryžiaus ir kitų Europos kontinento vietų.