Skubioji medicininė pagalba, kaip ir iki šiol, Lietuvos gyventojams bus teikiama ir skubiosios pagalbos skyriuose (SPS), o steigiant smulkesnius padalinius ir kabinetus, tikimasi, kad taip bus greičiau aptarnaujami atokesnėse vietovėse gyvenantys asmenys bei sumažinami srautai didžiųjų miestų ligoninėse.
Besiskundžiantiems lėtinių ligų paūmėjimu, peršalusiems ar jaučiantiems kitus nežymius sveikatos sutrikimus pagalba turėtų būti suteikiama jų gyvenamojoje teritorijoje, taip išvengiant ilgo laukimo didžiuosiuose SPS ir kartu atlaisvinti šių skyrių medikų rankas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) to besiimanti tikisi, kad taip sumažins atskirtį tarp didmiesčių ir regionų, žada kokybiškesnes ir operatyvesnes skubias medicinos paslaugas.
SAM siekia, kad ūmiai susirgę ar traumas patyrę žmonės, nesvarbu, gyvenantys didmiestyje ar mažame miestelyje, turėtų gauti vienodai kokybišką skubiąją pagalbą per įmanomai trumpiausią laiką.
Ministerija tikisi, kad tokia tvarka užtikrintų racionalesnį pacientų srautų paskirstymą, trumpesnį pagalbos laukimo laiką.
Patyrusiems nežymius sveikatos sutrikimus, skubioji pagalba būtų teikiama arti žmogaus gyvenamosios vietos, sudėtingais atvejais – didžiųjų daugiaprofilinių šalies ligoninių SPS.
Kabinetai numatomi 2021 metams, tačiau juos steigti galima jau ir dabar. Tokių kabinetų turėtų daugiau atsirasti ir Vilniaus mieste, sakė VUL Santaros klinikų Skubiosios medicinos centro vadovas doc. Andrius Klimašauskas.
„Nepaisant vetuotų įstatymų, nesėkmių ir opozicijos bandymų stabdyti reformą, mes žiūrime atsakingai ir nepaliksime to savieigai, kad procesai vyktų nevaldomai. Jau dabar yra parengtos tam tikros tvarkos ir jau greitai kai kas bus įgyvendinta, – sako A. Veryga. – Vienas iš svarbių aspektų įstaigų reformai, kaip gyventojai gaus skubią pagalbą, ji turi būti arti gyventojų.“
Pasak ministro, tai, kad sistemą reikia tvarkyti, kalba ne tik SAM, bet ir PSO ir EBPO. „Gaila, kad pokyčiams vis neryžtama, stringama. Jūs žinote, ką politikams reiškia reformuoti sistemą. <...> Nesišalinu atsakomybės ir nepaisant to, kad nėra kai kurių teisės aktų Seime, judėsime į priekį“, – sako ministras.
A. Veryga priminė, kad šiai vyriausybei dirbti liko kiek daugiau nei metai, tačiau ši ministerija tikisi pakloti pamatus, taip pat viliamasi, kad Seime bus priimta bent keletas sprendimų šioje kadencijoje.
Pasak A. Verygos, nors sveikatos priežiūros sistema, taip pat, ir skubiojo pagalba, Lietuvoje palyginus yra suteikiama kokybiškai, ypač lyginant su kai kuriomis šalimis, jis pabrėžia netolygumus. „Ne visiems gyventojams tokia pagalba prieinama, tačiau ne visiems gyventojams ir reikia suvažiuoti į III lygio įstaigas“, – sako ministras.
Kai kurie pertvarkos akcentai nebus privalomi, o siūlomi. Įgyvendinimas labai priklausys nuo steigėjų – mero, savivaldybių, sako ministras.
„Norėčiau jau dabar paraginti savivaldybių atstovus susipažinti ir rimtai pagalvoti, ką būtų galima pertvarkyti jų įstaigose“, – sako A. Veryga.
Taip pat numatyta galimybę kurti teritorinius, visą parą dirbančius, SPS. Jie galėtų būti įsteigti tokioje vietoje, kad kiti daugiaprofilinės ligoninės padaliniai greitosios medicinos pagalbos (GMP) automobiliu būtų pasiekiame ne ilgiau nei per valandą. SAM informuoja, kad tokie skyriai būtų kaip tarpinė grandis tarp skubiosios pagalbos kabinetų ir didžiųjų SPS. Juose dirbantys medikai galėtų suteikti pagalbą patyrusiems ne daugybinius sužalojimus, pavyzdžiui, išnirimus, patempimus, lūžius, taip pat galėtų stabilizuoti terapines būkles ir spręsti dėl tolimesnio gydymo poreikio.
Pasak LSMU Kauno klinikų direktoriaus medicinos ir slaugai doc. Kęstučio Stašaičio, skubiosios pagalbos teikimas – iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir kitoms pasaulio šalims. Pasak gydytojo, kitose šalyse skubiosios pagalbos tenka laukti kur kas ilgiau.
Visgi, pasak Kauno klinikų atstovo, pacientų srautas skubiajai pagalbai gauti srautai smarkiai didėja ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Jis pateikia pavyzdį: jei įprastai Kauno klinikos skubių pacientų įprastai sulaukdavo per parą 80, tai šią vasarą vienos dienos rekordas – daugiau nei 200 pacientų. Doc. K. Stašaitis akcentuoja, kad didžiajai daliai pacientų skubi pagalba nėra reikalinga – tik 20 proc. šių pacientų guldoma į ligoninę, kiti paleidžiami sveikti namie.
„Pacientai gali būti ramūs, kad kaip besiklostytų reforma, būtinoji pagalba bus teikiamos arčiau gyvenamosios vietos“, – sakė doc. K. Stašaitis.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė dr. Jelena Kutkauskienė sako, kad jos vadovaujama įstaiga per dieną vidutiniškai sulaukia 350 pacientų, tai reiškia, kad per metus - kone 100 tūkstančių.
Naujoji tvarka įsigalios jau lapkričio 1 dieną, tačiau numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2021 m. sausio 1-osios dienos, per kurį SPS ir teritoriniuose SPS turės būti sukomplektuotos medicinos priemonės, prietaisai, įskaitant ir reikalingus vaikų gyvybių gelbėjimui. Nauji reikalavimai SPS, teritorinio SPS ir skubiosios medicinos pagalbos kabineto personalui įsigalios 2023 m. sausio 1-ąją.