Į redakciją kreipėsi Arūnas, kuris papasakojo, su kokiais vargais jam tenka susidurti, kai prireikė keisti klubo sąnarį.
Pasak vyro, iš pradžių gali pasirodyti, kad procedūrinė tvarka nesudėtinga – reikia kreiptis į šeimos gydytoją, jis nukreipia pas ortopedą traumatologą, kuris po atliktų tyrimų priima sprendimą: gydyti sąnarį, ar keisti.
„Jeigu priimamas sprendimas keisti, tai pacientas pastatomas į eilę nemokamam valstybinės ligonių kasos kompensuojamam sąnariui ir į dar kitą, gerokai trumpesnę eilę, operacijos atlikimui. Problemų atsiranda, jeigu pacientui daugiau kaip 65 metai, arba jeigu pacientas nenori, ar negali laukti eilėje metus laiko Ligonių kasos kompensuojamam sąnariui“, – pasakoja vyras.
Kaip rašo Arūnas, dabar pacientams, kuriems daugiau kaip 65 metai, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių, pilnai kompensuojamas tik vienos rūšies sąnario protezas, kuris dar vadinamas cementinio tvirtinimo. Jeigu konkrečiu atveju pacientui jis netinka, tai kitoks, pvz. mechaninio tvirtinimo, nekompensuojamas. Pacientas tokiu atveju turi pirkti sąnario protezą už savo lėšas.
„Anksčiau pacientui, nusipirkusiam sąnario protezą už savo lėšas, būdavo grąžinama suma, kuria įvertintas Ligonių kasos kompensuojamas protezas, apie 464 eur. Už savo lėšas įsigytas sąnario protezas kainuoja vidutiniškai 3 000 eur.
Tačiau dabar dalinė 464 eur kompensacija grąžinama pacientui tik tuo atveju, jeigu pacientas stovi eilėje VLK kompensuojamam sąnariui ir tik tada, kai sulaukia savo eilės. Pacientas priverstas kentėti skausmą, judėjimo apribojimus ir laukti eilėje apie metus“, – problemas vardijo vyras.