Negrįžtami pakitimai negaivinant įvyksta po 5–6 minučių
Gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Europos gaivinimo tarybos gaivinimo instruktorė ir edukatorė dr. Asta Krikščionaitienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo, kad mirtis sporte yra gana retas fenomenas, bet tokie atvejai įvyksta ir to neįmanoma išvengti.
„Kalbame apie profesionalų sportą – jis turi didesnę staigios mirties riziką nei neprofesionalus sportas. Jei iki 35 metų sportininkų mirties rizika yra ganėtinai nedidelė, 1 mirtis tikėtina 100 tūkstančių žmonių, tai virš 35 metų ši rizika smarkiai padidėja ir gresia 1 iš 10 tūkstančių“, – sakė dr. A. Krikščionaitienė.
Laidoje buvo kalbama, kodėl varžybose įvyksta staigios mirtis, ir ką daryti, kad toks atvejis kaip praėjusią savaitę Anykščiuose, nepasikartotų. „Delfi“ primena, kad praeitą penktadienį Anykščiuose per krepšinio varžybas sukniubęs mirė 39 metų sportininkas, o greitoji suteikti pagalbos jam nebespėjo, nes iki paciento teko važiuoti net 30 km. Plačiau apie tai galite skaityti čia.
Pasak dr. A. Krikščionaitienės, jaunų sportininkų mirtys dažniausiai įvyksta dėl įgimtų širdies ligų, kurias ne visada paprasta nustatyti profilaktiniais tyrimais. Taip pat širdies sustojimą gali sukelti ir didelis krūvis. Didžiausią riziką mirti turi tų sporto šakų atstovai, kur žaidžiama su kamuoliu – krepšininkai ir futbolininkai. Jie dažnai gauna smūgį su kamuoliu į krūtinę, o tai gali sukelti širdies sukrėtimą, kuris pasibaigia skilveliu virpėjimu ir mirtimi.
Net iki 35 proc. atvejų visų staigių mirčių priežastys lieka neaiškios. Deja, iki 80 proc. tokių tragiškų atvejų iš anksto negalima numatyti, nes miršta net ir tie, kurie atidžiai ir nuolat tikrinasi profilaktiškai.
Gydytoja pasakoja, kad net ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse nėra prabangos turėti medikų brigadą kiekvienų varžybų metu. Todėl svarbiausia, kaip nelaimės metu elgiasi aplinkiniai.
„Kai įvyksta staigus ūmus sveikatos sutrikimas, viską nulemia pirmos 10 minučių. Jei pirmos 10 minučių praleistos tik stovint ir žiūrint, nieko nedarant, nesvarbu, kas bus daroma po to, šansų išgyventi nėra jokių. Negrįžtami pakitimai negaivinant įvyksta po 5–6 minučių. Tad ne daktaro reikia norėti šalia, reikia tiesiog žmogaus, kuris turi elementarius pirmosios pagalbos įgūdžius“, – kalbėjo Žinių radijo pašnekovė.
Būtina mokytis suteikti pirmąją pagalbą ir turėti daugiau defibriliatorių
Nutikus nelaimei, šalia esančiam iškart reikia skambinti 112. Tada pradedama klausyti dispečerio ir atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, atnešamas defibriliatorius. Žmogaus gyvybė priklauso nuo to, kaip greitai defibriliatorius bus pradėtas naudoti.
„Šiais laikais negali būti arenos, negali būti komandos profesionaliai sprotuojančios, kuri neturėtų defibriliatoriaus. Amerikoje 18 valstijų turi reikalavimą, kad net tarpmokyklinėse krepšinio varžybose būtų defibriliatorius“, – sakė dr. A. Krikščionaitė.
Defibriliatorius yra paprastas prietaisas, juo naudotis nereikia turėti specialių įgūdžių – jį reikia atnešti, padėti prie žmogaus galvos ir įjungti. Toliau defibriliatorius pats sako, ką daryti. Visų pirma, reikia nuimti rūbus nuo nukentėjusio krūtinės ir ant jos užklijuoti du lipdukus. Kaip tai padaryti, visada pasakys ir dispečeris. Aparatas automatiškai išanalizuos širdies veiklą ir pasakys, ar reikia defibriliuoti. Jei to reikės, aparatas paprašys nuspausti vieną mygtuką, ir viskas.
Pasak gydytojos, gyvybes gelbsti šalia esantys žmonės ir tai, ką jie daro. O jie turėtų iškviesti pagalbą, pradėti gaivinimą ir prijungti defibriliatorių. Tad jei mintyse sau į klausimą – ar galėčiau suteikti pirmąją pagalbą, atsakote ne, pats metas į mokymus.
„Skandinavijos šalyse defibriliatorių yra labai daug, pavyzdžiui, Kopenhagoje viešose vietose jie yra kone kas 200 m. Tokios šalys turi daug geresnius išgyvenamumo rezultatus. Didelis italų tyrimas parodė, kad jei sporto klubas turi defibriliatorių ir jis per 3 minutes panaudojamas, yra net 93 proc. tikimybė, kad žmogus grįš į gyvenimą. Jei sporto klubas be defibriliatoriaus, žmonės nukentėjusį gaivina, laukia greitosios, tikimybė išgyventi gali būti 10 proc.“, – pasakojo dr. A. Krikščionaitė.
Tikisi, kad po reformos bus geriau
Laidoje taip pat dalyvavo Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius. Jis priminė, kad nors greitoji į įvykį mieste turi atvykti per 15 min, kaime – per 25 min, per šį laiką, nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti.
„Todėl yra svarbu žmonių sugebėjimas suteikti pirmąją pagalbą. Svarbesnių varžybų organizatoriai pasirūpina, kad budėtų greitoji pagalba, ir tą budėjimą apmoka. Klausimas, ar ir kitų varžybų metu neturėtų būti to paties“, – sakė G. Kacevičius.
Lietuvoje šiais metais, pasak G. Kacevičiaus, yra 213 budinčių greitosios ekipažų visoje šalyje. Vidutiniškai vienam ekipažui per parą tenka 9 greitosios pagalbos iškvietimai.
„Anykščiuose tenka tiek pat. Tai normalus krūvis. Pagal gyventojų skaičių Anykščiuose yra 2 brigados. Mano giliu įsitikinimu, problema yra ne ekipažų skaičiuje, o kaip jie išdėstyti“, – kalbėjo VLK direktorius.
Šiuo metu, kaip teigė pašnekovas, ekipažai išdėstyti 92 vietose, tačiau VLK atlikti skaičiavimai parodė, kad tam, jog ekipažas spėtų per numatytą laiką atvykti visoje Lietuvoje, išdėstymas turėtų būti tankesnis, o budėjimo vietų padaugėtų iki 125. Be to, ekipažai turėtų būti nuolat judantys.
„Tokiu atveju pilkųjų zonų beveik neliktų, kur gyventojai iškart pasmerkti, kad greitoji pas juos laiku neatvyks. Aš tikrai manau, kad po reformos situacija pagerės, ir tam aš turiu dvi priežastis. Visų pirma, šiuo metu turime 49 juridinius vienetus, kurie teikia greitąją pagalbą. Nors jie ir bendradarbiauja tarpusavyje, vis tiek visi žiūri, kad važinėtų savo rajone, ir taip toliau. Reforma, kurios esmė, kad viena juridinė organizacija teiks greitąją pagalbą, galės išdėstyti optimaliai brigadas. Gali paaiškėti, kad brigadų reikės daugiau, tada jų bus galima įsteigti daugiau“, – kalbėjo G. Kacevičius.
Dar viena priežastis, kodėl po reformos situacija turėtų pagerėti, pagal pašnekovo yra tai, kad kuriama pavežėjimo paslauga pacientams.
„Tai svarbu, nes šiuo metu greitoji medicinos pagalba kartais tik paveža pacientus, kur skubiosios pagalbos nereikia“, – sakė VLK direktorius.
„Delfi“ primena, kad už Anykščių greitąją pagalbą atsakingos Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė kiek anksčiau pasakojo, kad medikai sukniubus sportininkui į iškvietimą lėkė taip greitai, kaip buvo įmanoma, tačiau nespėjo, nes buvo už 30 kilometrų.
„Ne per pusę valandos brigada atvažiavo. Įsijungiu sistemą ir pažiūriu tikslų laiką – brigada nuo kvietimo laiko atvažiavo per 18 minučių, o buvo už 30 km. Kvietimą į vietą priėmėme 19.54, brigadai atidavėme 19.57. Atvyko 20.15. Ši brigada buvo arčiausiai įvykio vietos. Bet tas arčiausiai – tai yra Kavarsko seniūnijoje, Laviškio kaime. Specialiai pažiūrėjau per „Google maps“. Normaliu tempu rodo, kad važiavimo laikas yra 30 minučių, o jie nuo kvietimo gavimo atvažiavo per 18 minučių. Visas laikas yra 21 minutė“, – kalbėjo R. Ramoškienė.
Anykščiuose ir visame Anykščių rajone iš viso yra tik dvi greitosios pagalbos brigados, o jų skaičius nustatomas pagal gyventojų skaičių. Įvykus nelaimei, viena brigada, kaip minėjo R. Ramoškienė, buvo pas pacientą Kavarsko seniūnijoje, o kita dar toliau – pas ligonį Svedasuose.
Su situacijomis, kai pas pacientą medikai negali skubiai atvykti, nes tiesiog trūksta greitosios pagalbos brigadų, tenka susidurti kone kiekvieną budėjimą, laidoje „Delfi tema“ pasakojo greitosios pagalbos medikė Valda Kiburienės.
„Tačiau jie taip garsiai nenuskamba, nes dažniausiai tie kvietimai nebūna skubūs, tada dažniausiai vėluojame. Bet, jei būname išvykę toliau į kaimus, o mieste būna skubus įvykis, mes važiuojame ilgiau, o tada žmonės pyksta, kodėl taip užtrukome. Tam tikri vėlavimai nutinka iš esmės kiekvieną budėjimą“, – sakė V. Kiburienė.
Medikai ne kartą pasakojo apie atvejus, kai pagalbai teko važiuoti didelį atstumą į įvykį ir paciento išgelbėti nepavyko. Tokios situacijos, pasak medikės, gali būti pačios įvairiausios, pavyzdžiui, kai žmogus užspringsta, įvyksta staigi mirtis arba ūmi alerginė reakcija, kai išgelbėti galima tik suteikus pagalbą per pirmas 5–7 minutes.
Tačiau ar papildomos budėjimo vietos išspręs GMP problemas – smarkiai abejojama.
„Sakote, kad svarbi budėjimo vieta. Kažkiek ji svarbi, bet mes didžiąją dalį kvietimų gauname nespėję grįžti į budėjimo vietą, važiuojame iškart iš kito iškvietimo. Tai svarbiausia, kiek bus brigadų. Kad kuo daugiau jų būtų laisvų, kuo mažiau nereikalingų kvietimų. Šiuo metu absoliučiai visi kvietimai yra priimami, jie nerūšiuojami, konsultacijos telefonu neteikiamos, dispečerinė to nedaro. Nuvažiuojame tiesiog pakonsultuoti ar pažiūrėti, kas nutiko, nes dispečeriai negali susikalbėti su neblaiviu žmogumi. Kol tuo metu kitam žmogui trūksta pagalbos. Dėl to ir atsitinka tokios tragedijos, tai priklauso ne nuo budėjimo vietos, o nuo to, kiek bus brigadų“, – sakė V. Kiburienė.
