Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Kiršienė LNK žinioms sakė, kad gydytojų darbo sąlygos Lietuvoje yra tikrai prastos.
„Nelabai žinau gydytojo ar slaugytojos, kuri dirbtų vienu etatu. Jie priversti dirbti didesniais krūviais. Kalbame apie orias gyvenimo sąlygas ir geresnius atlyginimus, bet tikrai toli gražu to neturime“, – sakė R. Kiršienė.
Gydytojo profesija reikalauja didžiulių pastangų jai dar nė neprasidėjus. Norint būti gydytoju, kaip pasakojo pašnekovė, jau mokykloje mokinys turi mokytis daug ir labai gerai, tada universitete, o be viso to jaučiama nuolatinė įtampa, kaip išsilaikyti, kaip nepadaryti klaidų ir pralenkti kitus, kad gautum geresnį darbą.
„Spaudimą jaučiame ir iš visuomenės. Atrodo, visi žmonės, visi darome klaidų, bet medikas jų daryti negali. Klaidos yra sunkiai pripažįstamos, nelabai analizuojamos, jas labiau stengiamasi nuslėpti ir nematyti“, – kalbėjo R. Kiršienė.
Psichologinės pagalbos gydytojai dažnai negauna, nes nenori kreiptis į savo kolegas. Be to, neturi tam laiko.
„Gydytojams dažniausiai sunku suderinti ir darbą, ir šeiminę veiklą. Kreiptis į psichologą medikai nenori, nes eitų pas savo kolegas. O ir šiaip psichologinė pagalba yra sunkiai prieinama, net ir medikams“, – sakė LNK pašnekovė.
Pervargimas ir dideli krūviai medikų darbe taip pat labai dažni, o tai nepagerina psichologinės būklės.
„Mobingas ligoninėse tikrai yra. Medikai gyvena nuolatinėje pertvarkoje, nuolat kažkas reformuojama, keičiama. Dabar girdime apie sveikatos centrų steigimą. Žmogus nežino, kaip gyvens toliau, nuolatinė nežinomybė dėl ateities. Tai prisideda prie mobingo priežasčių“, – kalbėjo R. Kiršienė.
Pašnekovės teigimu, profesinės sąjungos bando vis daugiau dėmesio skirti įvairiems mokymams, kurie turėtų padėti psichologiškai bei suteikti daugiau žinių apie darbo teises.
Pokalbį rasite čia:
Apie sudėtingas darbo sąlygas neseniai „Delfi“ kalbėjo ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Pasak jos, Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) problemas sveikatos sistemoje kelia jau ilgą laiką, bet kaip esminę problemą pašnekovė nurodo sveikatos apsaugos finansavimą, kuris yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.
„Nors BVP Lietuvoje augo ir dabar pasiekė aukštą procentą, bet jokių pokyčių finansavimo sistemoje medikai nemato. Taip pat nejuda iš mirties taško valstybės skola už valstybės draudžiamuosius, nesvarbu, kad šis klausimas buvo keliamas dar 2017 metais ir buvo pasižadėjimas skolą mažinti. Tai irgi palaiko finansavimo deficitą“, – laidoje „Delfi diena“ sakė A. Gerliakienė.
Visą pokalbį su A. Gerliakiene rasite čia.