Kalbant apie vėžinius navikus, tam, ar jie reaguos į gydymą, įtaką daro daugybė veiksnių. Vienas iš šių veiksnių – ar augliai yra „karštieji“, ar „šaltieji“. O ką tai reiškia?
Pastaraisiais metais vis populiaresnis tampa naujas kovos su vėžiu būdas – imunoterapija. Šios terapijos formos veikimo principas – stiprinti paties organizmo imuninį atsaką į vėžinius auglius.
Tačiau tam, kad ši terapija turėtų daugiau galimybių būti veiksminga, navikai turi būti „karštieji“ – tai reiškia, jog juose turi būti imuninių ląstelių. Jeigu navike nėra (pakankamai) imuninių ląstelių arba jame yra imuninę sistemą slopinančių ląstelių, toks auglys vadinamas „šaltuoju“.
Mokslininkai įnirtingai mėgina rasti atsakymą į vieną klausimą: kaip „šaltuosius“ navikus paversti „karštaisiais“, kurie reaguotų į imunoterapiją.
Kaip rašo medicalnewstoday.com, gali būti, kad dabar Rusho universiteto medicinos centro Čikagoje mokslininkų komanda atrado veiksmingą būdą pakeisti naviko pobūdį pasitelkiant neaktyvų gripo virusą – kitaip tariant, gripo vakciną. Eksperimentas buvo atliktas su pelėmis.
Mokslininkai tiek visą tyrimo procesą, tiek jo rezultatus aptaria straipsnyje, paskelbtame žurnale PNAS.
Naujas veiksmingas būdas: pelių augliai susitraukė
Atlikti naują tyrimą mokslininkai sugalvojo apžvelgdami JAV nacionalinio vėžio instituto duomenis. Šie duomenys rodė, kad plaučiu vėžiu sirgę žmonės, gulėję ligoninėje dėl su gripu susijusių plaučių infekcijų, gyvendavo ilgiau nei tie, kurie sirgo plaučių vėžiu ir nebuvo apsikrėtę gripo virusu.
Tokį pat scenarijų su pelėmis atkūrę mokslininkai patvirtino, kad ilgiau gyveno tos navikų turėjusios pelės, kurios susidūrė su gripo infekcijomis.
Tirdama toliau, komanda siekė „suprasti, kokiu būdu stiprus imuninis atsakas į tokius patogenus (ligos sukėlėjus) kaip gripas ir jų komponentus galėtų pagerinti gerokai silpnesnį imuninį atsaką į kai kuriuos navikus“, – aiškina vyresnysis tyrimo autorius daktaras Andrew Zloza.
„Tačiau egzistuoja daugybė su infekcijomis susijusių veiksnių, kurių mes nesuprantame, o toks poveikis nepasikartoja navikuose, esančiuose tose vietose, kur gripo infekcija savaime neatsiranda, pavyzdžiui, odoje“, – pridūrė A. Zloza.
Tad mokslininkai tyrime dalyvavusioms pelėms į melanomos auglius sušvirkštė neaktyvaus gripo viruso.
Eksperimentas parodė, kad ši vakcina „šaltuosius“ auglius paverčia „karštaisiais“ didindama dendritinių ląstelių koncentraciją šiuose augliuose. Tokios ląstelės gali stimuliuoti imuninį atsaką – jos iš tiesų paskatino CD8+ T ląstelių pagausėjimą. Šios ląstelės gali atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles.
Dėl šios priežasties pelių melanomos navikai arba augo lėčiau, arba ėmė trauktis.
Be to, mokslininkai pastebėjo, kad gripo vakcinos sušvirkštimas į melanomos auglį, esantį viename pelės kūnelio šone, paskatino ne tik šia vakcina paveikto auglio lėtesnį augimą, bet ir kitoje kūnelio pusėje esančio naviko, į kurį vakcina sušvirkšta nebuvo, augimo sulėtėjimą.
Mokslininkai panašius rezultatus užfiksavo ir tada, kai gripo vakcinos sušvirkštė pelėms į metastazavusius trigubai neigiamo krūties vėžio navikus.
„Besiremdami šiuo rezultatu, mes viliamės, kad ir žmonių atveju, sušvirkštus gripo vakcinos į vieną auglį, imuninis atsakas pasireikš ir kituose augliuose“, – sako daktaras A. Zloza.
Gripo vakcinos gali padidinti imunoterapijos veiksmingumą
„Mūsų sėkmė dėl gripo vakcinos panaudojimo paskatino domėtis, ar sezoninės gripo vakcinos, jau patvirtintos JAV maisto ir vaistų administracijos, galėtų būti naudojamos ir vėžiui gydyti. Kadangi šią vakciną naudoja milijonai žmonių ir jau įrodyta, kad ji yra saugi, pagalvojome, jog gripo vakcinas galėtume panaudoti vėžiui gydyti ir greitai pateikti šį variantą pacientams“, – pridūrė A. Zloza.
Tad mokslininkai dirbo su specialiai sukurtais pelių modeliais. Jie galėjo šioms pelėms persodinti tiek plaučių vėžiu ir metastazavusia melanoma sergančių žmonių navikus, tiek imunines ląsteles.
Daktaras A. Zloza ir jo kolegos nustatė, kad sušvirkštus į šiuos žmogaus auglius įprastinės vakcinos, patvirtintos JAV maisto ir vaistų administracijos, navikai ėmė trauktis.
„Tokia transplantacija suteikia mums galimybę gyvoje sistemoje panaudoti pacientams skiriamus vaistus. Tai daugiausia, kiek galėjome priartėti prie klinikinio tyrimo ir išbandyti prieš jį atlikdami“, – aiškina A. Zloza.
Mokslininkai taip pat norėjo išsiaiškinti, ar jie galėtų panaudoti gripo vakcinas kaip adjuvantinę (pagalbinę) terapiją – pagalbinę priemonę, naudojamą drauge su kitomis su vėžiu kovoti skirtomis priemonėmis.
Tad mokslininkai ėmėsi papildomų eksperimentų: gripo vakcinas taikė drauge su imunoterapijos forma, kuri remiasi imuninės patikros taško inhibitoriais. Tai vaistai, stimuliuojantys imunines ląsteles, kad šios imtų pulti vėžio auglius.
Šie eksperimentai mokslininkams atskleidė du dalykus. Pirma, gripo vakcinos gali sumažinti naviko augimą – tai vyko nepriklausomai nuo to, ar veikiamas auglys reagavo į imuninės patikros taško inhibitorių terapiją, ar ne.
Antra, tais atvejais, kai navikas reaguodavo į imunoterapiją, gripo skiepo kombinacija paskatindavo dar ryškesnį naviko augimo susilpnėjimą.
„Šie rezultatai rodo, kad galiausiai tiek tiems žmonėms, kurie reaguoja, tiek tiems, kurie nereaguoja į kitokius imunoterapijos būdus, gali būti naudingos gripo injekcijos į auglius. Ši priemonė gali išplėsti tą nedidelę pacientų, kuriems dabar pasireiškia ilgalaikė reakcija į imunoterapiją, dalį“, – sako A. Zloza.
„Kadangi žmonės ir pelės pasižymi maždaug 95 proc. genetiniu panašumu, viliamės, kad šis metodas pacientams bus veiksmingas. Kitas suplanuotas žingsnis – atlikti klinikinius tyrimus ir ištirti įvairius veiksnius“, – apibendrino A. Zloza.