Kai viešoje erdvėje vis girdime apie kompensuojamų vaistų priemokų mažėjimą, sunkiai sergantys pacientai po organų (širdies, inksto, kepenų, plaučių) transplantacijų, susiduria su priešingu reiškiniu – nesuvokiamu priemokų augimu. Žmonės, gavę antrą šansą gyventi, už imunosupresinius vaistus, nuo kurių priklauso ar persodintas donoro organas veiks, neišgali įpirkti kompensuojamų vaistų, skelbiama Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ informacijoje.
Nijolė dėkinga vaistininkei, kuri susisiekė su gydančia gydytoja prašydama perrašyti vaistų receptą ne trims, o vienam mėnesiui, nes pacientė priemokos už kompensuojamus vaistus trims mėnesiams sumokėti neišgali. Įsigijusi gyvybiškai svarbius vaistus vienam mėnesiui, dabar moteris bijo pagalvoti, kas bus toliau. Mat nustebusi dėl tokios priemokos buvo net ir pati vaistininkė.
Vaistai gali būti keičiami tik išimtinais atvejais
Po organų transplantacijos gyvenantys pacientai priversti vartoti mažiausiai 3 skirtingų imunosupresinių vaistų kompleksą. Jie skirti imuninei sistemai slopinti, kad organizmas neatmestų persodinto organo. Šie vaistai vartojami visą gyvenimą – kol veikia persodintas organas. Vaistus ir jų dozes individualiai kiekvienam pacientui parenka gydytojai, atsakingi už transplantuotų pacientų priežiūrą. Jie įvertina paciento imunologinę riziką, laiką po transplantacijos, individualų vaisto poveikį pacientui, vaisto koncentracijos lygį kraujyje, suderinamumą su kitais vaistais ir kitus veiksnius.
Pabrėžtina, kad vaistai gali būti keičiami tik išimtinais atvejais. 2–3 savaites medikai turi sekti vaisto reakciją, imunosupresijos koncentraciją organizme. Priešingu atveju, vaistų pakeitimas gali būti rizikingas, padidinti nepageidaujamų reakcijų dažnį ar sukelti transplantuoto organo atmetimą. Kai kuriais atvejais tai reikštų ir paciento mirtį.
Padidėjusios priemokos pacientams – nepakeliama našta
Pacientams priemoka už vieną preparatą, skirtą po transplantacijos, mėnesiui gali siekti gerokai virš 100 Eur, o tai su ribotomis pajamomis gyvenantiems žmonėms (po transplantacijos pacientams nustatomas ribotas darbingumas) tampa nepakeliama našta. Vaistų pacientui gali reikėti ir daugiau, tad ir išlaidos galimos dar didesnės.
Kol Lietuvoje pacientai suka galvas, kaip įpirkti gyvybiškai svarbius vaistus, kitose Europos šalyse tokio pat likimo pacientai imunosupresinius vaistus gauna be jokių priemokų. Lina Mažinskaitė, šiuo metu gyvenanti Graikijoje, socialiniam tinkle rašo, kad šalyje už imunosupresinius vaistus netaikoma jokia priemoka. Norvegijoje gyvenanti Laura Ačienė komentuoja, kad tokius pat preparatus taip pat gauna nemokamai.
Iki 2018 m II ketv. vaistų kompensavimo tvarkos pakeitimo, Lietuvoje dauguma imunosupresinių vaistų taip pat buvo teikiami be priemokos. Tačiau po tvarkos pakeitimo, priemokos vis didėja. O 2020 m. II ketv. kompensuojamų vaistų priemokos pakilo iki 4000 proc. (arba iki 40 kartų) ir tapo nebepakeliamos.
Lietuvoje po inksto, širdies, kepenų transplantacijos gyvena daugiau nei 1000 žmonių, apie 70 proc. iš jų imunosupresijai skiriamas konkretus preparatas, kurio priemoka mėnesiui gali siekti 100 Eur.
Lietuvos asociacija „Gyvastis“, vienijanti pacientus susijusius su organo transplantacijomis, įžvelgdama būsimą situaciją, kelis kartus kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, Valstybinę ligonių kasą, Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijai dėl šio ir kitų imunosupresinių vaistų priemokų panaikinimo. Kol kas jokio atsako nesulaukta.
Papildyta 2020.04.24, 10.19 val.
Komentuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus:
Vaistų bazines kainas ir paciento priemokas nustato LR Vyriausybės nutarimas. Kol šioje grupėje – takrolimuzų - buvo 2 vaistai, jų kainos buvo nustatomos pagal 3 mažiausių Europos Sąjungos šalyse deklaruotų kainų vidurkį. Į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną įtraukus generinį vaistinį preparatą, jam, vadojaujantis Vyriausybės nutarimu, yra taikoma taisyklė, kad jis turi būti pigesnis 30 proc. nei iki tol buvusiems Kainyne esantiems vaistams. Pagal to generinįo vaisto kainą yra nustatyta grupės bazinė kaina. Atitinkamai Advagraft ir Envarsus gamintojai irgi turėjo sumažinti kainą. Nesumažinus kainos, atsirado didžiulės paciento priemokos. Įprastai, jei vaistinių preparatų pacientų priemokos neatitinka reikalavimų, nustatytų šiame Vyriausybės nutarime, jie į Kainyną neįtraukiami. Tačiau minėti vaistiniai preparatai yra priskiriami mažo terapinio indekso vaistams ir įtraukiami į Kainyna net jei neatitinka paciento priemokos reikalavimų. Mes suprantame pacientų rūpestį, tačiau, deja, teisės aktai nenumato išimčių vienai ar kitai vaistų ar ligų grupei.
Kartais nutinka, kad vaistinių darbuotojai ne iš karto užsisako naujo generinio vaisto, jei iki šiol jiems nebuvo pateikta tokio vaisto recepto. Bet kokiu atveju – jei vaistinėje nėra reikiamo pigiausio vaisto, jį vaistinės privalo užsakyti ir aprūpinti pacientus per 2-4 dienas.
VLK primena:
Už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Šalies gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms pernai iš viso išleido 22 mln. eurų - 17 mln. eurų mažiau nei užpernai.
Daugiausia priemokų 2019 metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų – 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių – 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų – 1,6 mln. eurų. Palyginus ankstesniais metais gyventojų sumokėtas priemokas už kardiologinius vaistus, pernai priemokų suma sumažėjo daugiausia − net 43 proc. Pavyzdžiui, užpernai, kardiologinių vaistų priemokos siekė 22,9 mln. eurų.
Primename, kad visa kompensuojamųjų vaistų pardavimo kaina Lietuvoje susidaro iš keturių dedamųjų: vaisto gamintojo Lietuvai teikiamo parduoti vaisto gamybos kainos, didmeninio vaistų tiekėjo prekybinio antkainio, vaistinės taikomo prekybinio antkainio ir 5 proc.
pridėtinės vertės lengvatinio mokesčio. Pavyzdžiui, jei vaisto gamintojas Lietuvoje parduoda vaistą, kurio gamybos kaina yra 1 euras, tai didmeninio vaistų tiekėjo prekybinis antkainis sudarytų 0,51 euro. Vaistinės taikomas prekybinis antkainis būtų 1 euras, o dar 5 proc. pridėtinės vertės lengvatinio mokesčio dydis sudarytų 0,13 euro. Bendra paskaičiuota kompensuojamojo vaisto pardavimo kaina būtų 2,64 euro. Tokio vaisto PSDF lėšomis kompensuojama suma (bazinė kaina kompensuojama 100 proc.) sudarytų 2,49 euro, o pacientui tenkanti priemoka – vos 0,15 euro. Taigi PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama didžioji vaistų pardavimo kainos dalis.
Šiuo metu Lietuvoje kompensuojami maždaug 2 tūkstančiai pavadinimų vaistai.