Dilgėlinė, dar vadinama urticaria, – viena dažniausių odos ligų, rašoma pranešime spaudai. Ją gali sukelti įvairūs veiksniai. Dilgėlinė pasireiškia įvairaus dydžio ir formos niežtinčiomis pūslėmis.
Niežulys gali būti įvairaus stiprumo – nuo lengvo iki skausmingo. Kasymas, alkoholiniai gėrimai, fiziniai pratimai, stresas gali jį sustiprinti. Kaip atpažinti ligą, kokie dilgėlinės simptomai, ko saugotis, kad liga nepasikartotų, kaip elgtis ligai užklupus, primena Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Rūta Stankevičiūtė.
Dilgėlinė – tai liga, kurios priežasčių žmonės ieško nuo seniausių laikų ir, deja, neranda iki šiol.
Kas paskatina dilgėlinę
- kai kurie maisto produktai (ypač žemės riešutai, kiaušiniai, jūrų gėrybės);
- vaistai: antibiotikai (ypač penicilino grupės), aspirinas, ibuprofenas;
- vabzdžių įgėlimai;
- fizikiniai veiksniai: šaltis, karštis, fiziniai pratimai, saulės poveikis;
- lateksas;
- kraujo perpylimas;
- bakterinės infekcijos, tarp jų – šlapimo takų, gerklės;
- virusinės infekcijos, tarp jų – įprastas peršalimas, hepatitas;
- naminiai gyvūnai;
- žiedadulkės;
- kai kurie augalai;
- hormoniniai pokyčiai organizme.
Pasak gyd. R. Stankevičiūtės, neįmanoma nuspėti, kuriam veiksniui konkretus asmuo taps jautrus, todėl iš anksto numatyti galimos ūmios dilgėlinės atakos neįmanoma. Gydytoja primena, kad bet kokiu atveju šios, kaip ir daugelio kitų, ligų prevencijai ženklią įtaką turi natūralus visavertis maistas be cheminių priedų (dažiklių, konservantų ir kt.), racionalus darbo ir poilsio ritmas, fizinė veikla.
Ar reikia kreiptis į gydytoją patyrus dilgėlinės ataką? Gydytoja R. Stankevičiūtė įspėja, jog svarbu suvokti, kad kaskart numojus į tai ranka, galima prisišaukti nelaimę.
Kas serga dilgėline
Tiek ūmia, kai matomi ligos simptomai išnyksta per kelias valandas ar dienas, tiek lėtine dilgėline, kai požymiai išlieka ilgiau nei 6 savaites, dažniau serga moterys.
Lėtine dilgėline dažniau serga suaugusieji ir tik 3–5 proc. vaikų. Vaikų dilgėlinė dažniausiai susijusi su virusinėmis infekcijomis ir praeina organizmui įveikus virusą. Alergija maistui gali pasireikšti dilgėline. Tada svarbu atsisakyti bėrimą sukeliančių maisto produktų. Dažniausiai laikui bėgant vaikų jautrumas maistui mažėja ir išnyksta.
Kaip valdyti ir gydyti dilgėlinę
vengiant provokuojančių veiksnių, ligos simptomai palengvėja;
nekentėti ir nelaukti, kol liga praeis savaime. Įtarus, jog dilgėlinę provokuoja tam tikras veiksnys (pavyzdžiui, tam tikras maisto produktas, šaltis ar kt.), kreiptis į gydytoją alergologą, kuris atliks jautrumą patvirtinančius tyrimus;
naudoti gydytojo alergologo paskirtus vaistus dilgėlinei gydyti. Įprastai skiriama antihistamininių vaistų. Sunkiais ligos atvejais gali prireikti ir kitų vaistų;
nenaudoti įvairių liaudies medicinos žolių receptų dilgėlinei gydyti, nes kol nepatikslinta dilgėlinės priežastis, vaistažolės gali dar labiau pabloginti sergančiojo būklę.
Deja, net išsamiai ištyrus pacientą, dažnai lėtinės dilgėlinės priežastys lieka nežinomos. Manoma, jog apie pusė tokių atvejų būna susiję su autoimuniniu procesu, kai dėl imuninės sistemos suaktyvėjimo organizmas pats kovoja. Bet kokiu atveju nereikėtų nusivilti, įsitikinusi gydytoja R. Stankevičiūtė. Net nežinant dilgėlinės priežasties, tinkamas gydymas užtikrina simptomų kontrolę.