Norėdamas pagrįsti savo teoriją, profesorius R. Wisemanas atliko eksperimentą. Tam buvo surengtas „greitų pasimatymų“ vakaras, per kurį susipažįstama su daugybe potencialių partnerių. Dalies eksperimento dalyvių buvo paprašyta elgtis taip, lyg jie jau būtų įsimylėję – laikytis susikibus už rankų, šnabždėtis, žiūrėti vienas kitam į akis.
Vėliau jie buvo klausiami, kaip jautėsi. Paaiškėjo, kad 45 procentų apsimetusių įsimylėjusiais panoro dar kartą susitikti. Likusių eksperimento dalyvių grupėje šis rodiklis siekė 20 procentų. R. Wisemanas komentuoja: „Būtent veiksmai yra pats greičiausias, paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas, padedantis pakeisti mąstymą ir jausmus“.
Daktaro Roberto Epsteino atliktas nepriklausomas tyrimas rodo, kad santuokos, sudarytos iš išskaičiavimo arba susitarus tėvams, bėgant laikui tvirtėja, nes partnerių tarpusavio meilė vis labiau didėja. Įprastoje santuokoje, sudarytoje meilės pagrindu, yra priešingai – ryšys tarp sutuoktinių yra dvigubai silpnesnis, nes per pusantrų santuokos metų meilės jausmas išblėsta 50 procentų.