Kaip spaudos konferencijoje pasakojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) vadovė Gražina Belian, net apie 15 proc. lietuvių mirčių, tai daugiau nei 6 000 kasmet, įvyksta dėl rūkymo sukeltų ligų. Todėl specialistai džiaugiasi, kad Lietuvoje pagaliau įsteigta pagalbos linija.
„Tokios pagalbos linijos valstybėms apsimoka ir atsiperka, žmonės mažiau serga, prailgina savo gyvenimo metus, nes rūkymas atima net apie 14 gyvenimo metų. 2020 metais atlikta apklausa parodė, kad net 75 proc. rūkančių pirmenybę teikia nemokamoms pagalbos priemonėms, tokioms kaip ši linija“, – sakė G. Belian.
Pagalbos linija, numeriu 1819, veiks kasdien darbo dienomis nuo 11 iki 19 val., o savaitgaliais nuo 11 iki 14 val. Tikimasi, kad šiemet bus sulaukta apie 2 tūkst. skambučių, o kasmet jų bus vis daugiau.
Skambinti gali ne tik suaugusieji, bet ir paaugliai nuo 16 metų, kurie dažnai būna priklausomi nuo elektroninių cigarečių. G. Belian sako, kad silpniausia grandis dėl vaikų rūkymo dažnai yra tėvai, kuriems trūksta žinių apie tabako gaminius ir jų poveikį.
NTAKD vadovė pabrėžia, kad skambučiai visiškai anonimiški, todėl tėvai nebus informuojami, kad nepilnametis kreipėsi pagalbos. Visgi bus siekiama, kad paauglys bendradarbiautų su tėvais. Tuo metu tėvams į paauglio priklausomybę, kaip teigia specialistai, reikėtų stengtis žiūrėti ne su pykčiu, bet su meile ir rūpesčiu savo vaikui.
Skambins ir patys specialistai
Viena iš metodikos, kaip per telefoninę liniją padėti mesti rūkyti, rengėjų Eglė Adomavičiūtė sakė, kad be pagalbos žmonėms atsikratyti šio žalingo įpročio gali būti labai sunku, o vos keli procentai tokių savarankiškai metusių negrįžta prie rūkymo.
„Tyrimai rodo, kad asmenys, naudojantys telefoninę liniją, yra daug labiau linkę mesti rūkyti, be to, labiau linkę eiti pas psichologus, psichoterapeutus“, – sakė E. Adomavičiūtė.
Pagalbos linijos darbas yra paremtas motyvacijos mesti rūkyti stiprinimu, elgesio ir įsitikinimų apie rūkymą keitimu. Tyrimų duomenimis, daugiausiai sėkmės istorijų yra tais atvejais, kai psichologinė pagalba teikiama kartu su medikamentiniu gydymu, tad skambučio metu bus galima gauti konsultaciją ir apie medikamentus. Visgi, jei žmogus medikamentų nenorės, medikamentinis gydymas nebus siūlomas.
Kaip pasakojo E. Adomavičiūtė, pirmą kartą paskambinti reikia pačiam žmogui. Pirmos konsultacijos metu surenkama informacija apie norintį mesti rūkyti, prieš tai buvusius bandymus atsikratyti žalingų įpročių ir kas paskatino atkrytį.
Jei žmogus nepasiruošęs mesti rūkyti, iš pradžių stengiamasi jį motyvuoti, kodėl verta tai padaryti, o jei to nereikia, iškart sudaromas metimo rūkyti planas. Vėliau sutariamas kitos konsultacijos laikas. Trečią kartą konsultantas skambina metimo rūkyti dieną arba kelios dienos po jos, sudaromas atkryčio prevencijos planas. Iš viso suplanuotos 5 tokios konsultacijos.
E. Adomavičiūtė pabrėžia, kad atsiliepę konsultantai nekritikuos, nespaus ir nemoralizuos, todėl nereikėtų bijoti kreiptis. Pirmoji konsultacija trunka iki 45 min., kitos 10–20 min.
Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Edgaras Diržius konferencijoje sakė, kad ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir kitos pasaulinės rekomendacijos teigia, jog pagalbos linija iš tiesų sėkmingai padeda mesti rūkyti.
Šiai linijai iš valstybės biudžeto skirta 1,4 mln. lėšų, kurių turi užtekti iki 2029 m.
„Pagalbos linijoje dirbs profesionalai, ekspertai, parengti konsultuoti rūkymo metimo srityje“, – pridūrė jis.
2021 m. atliktas Lietuvos Bendrosios populiacijos tyrimas parodė, kad 73,2 proc. rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė bandę mesti rūkyti: iš jų 38,3 proc. pavyko mesti rūkyti. 34,9 proc. bandė nesėkmingai. Eurobarometro (2020 m.) tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai, palyginti su kitų ES šalių gyventojais, rūkymo atsisako rečiau.
„Delfi“ primena, kad nuo kitų metų įsigalios nauja priemonė, turinti sumažinti rūkymą – parduotuvėse tabako gaminiai nebebus padėti matomose vietose. Vietoje to, bus matomas tik sąrašas, ką galima įsigyti, o pačių produktų reikės paprašyti prie kasos.