Minint gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę tiesioginėje DELFI konferencijoje atsakymų į šį klausimą ieškojome su dviem Nacionalinio vėžio instituto specialistėmis - onkoginekologe Birute Intaite ir gydytoja psichiatre psichoterapeutė dr. Giedre Bulotiene.
- Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis Lietuvoje yra vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios prevencijos programa. Ji skirta 25–60 metų moterims, kurios 1 kartą per 3 metus gali nemokamai pasitikrinti dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pakitimų ar vėžio. Ar to gana, kad užkirstume kelią šiai ligai?
Birutė: Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra finansuojama mūsų valstybės ir skirta moterims nuo 25 iki 60 metų. Tačiau merginoms, kurios anksti pradeda lytinį gyvenimą – 14, 15 ar 16 metų – taip pat turi konsultuotis su savo ginekologėmis dėl gimdos kaklelio pakitimų, uždegimų.
- Kodėl išskyrėte lytinio gyvenimo svarbą – paaiškinkite, prašau, kuo tai susiję su šiuo vėžiu?
Birutė: Vokiečių mokslininkas Haraldas zur Hausenas 2008 m. gavo medicinos Nobelio premiją už tai, kad įrodė, jog žmogaus papilomos virusas (aukštos rizikos onkogeniniai tipai) yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Šis virusas plinta lytinio kontakto keliu. Todėl mergaitės, kurios anksti pradeda lytinį gyvenimą, turi nepamiršti pasikonsultuoti su savo ginekologe.
Nuo šių metų liepos 1 dienos pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ketinama pradėti mergaičių skiepijimus nuo ŽPV infekcijos. ŽPV skiepų esmė - skiepijama, siekiant užkirsti kelią virusui patekti į organizmą, t.y. iki lytinio gyvenimo pradžios. Todėl šios vakcinos veiksmingiausios yra jaunoms, neturėjusioms lytinių santykių ir ŽPV neinfekuotoms mergaitėms.
- Ar šis ryšys yra tiesioginis – jei užsikrėtei virusu, tai garantuotai mirsi nuo vėžio?
Birutė: Jokiu būdu, ne. Pavyzdžiui, ŽPV galime turėti visą gyvenimą, o gimdos kaklelio vėžiu susirgti tik gilioje senatvėje, kai nebesame lytiškai aktyvūs. Yra svarbūs ir dar du faktoriai – moterų rūkymas bei imunitetas. Senatvėje, susilpnėjus imunitetui, gali pasireikšti gimdos kaklelio problemos.
- O koks yra moters, kuriai diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys, portretas?
Birutė: Kol dar neturime finansuojamų skiepų, Lietuvoje per metus nuo ŽPV pasiskiepija tik 500 mergaičių. Tai yra labai mažas skaičius. Jei merginos dar nepatenka į ankstyvosios diagnostikos programą, nereiškia, kad jos nėra rizikos grupėje. Pas mane ateina ir jaunesnės merginos jau su gimdos kaklelio vėžiu ir sako, kad anksčiau nesirūpino, nesijaudino, nes laukė, kol sukaks 25 metai ir galės ateiti pasitikrinti pagal programą. Taip nėra. Jei moteris anksti pradėjo lytinį gyvenimą, ji turi tartis su savo ginekologu, kada ir kaip jai tirtis, ar jau reikėtų atlikti gimdos kaklelio onkocitologinį tyrimą.
Du trečdaliai naujų užsikrėtimų ŽPV įvyksta 15 – 24 gyvenimo metais, tačiau rizika užsikrėsti pavojingais ŽPV tipais moterims išlieka visą gyvenimą. Kuo moteris jaunesnė, tuo geriau į skiepus reaguoja imuninė sistema ir apsauga išlieka ilgiau.
Giedrė: kalbant apie moteris, kurios nesitikrina, nesilanko pas ginekologus, gali kilti mintis, kad tai neišsilavinusios moterys iš mažesnio miestelio. Kiek man tenka bendrauti su onkoginekolinėmis pacientėmis, supratau, kad jos visos yra nepaprastai skirtingos. Nesirūpinimas savo sveikata nesirenka pagal socialinę klasę ar pareigas. Vienintelis šių moterų bendras bruožas - nesirūpinimas savimi.
Šia liga dažniausiai suserga jaunos 35-44 metų moterys, praėjus maždaug dešimčiai metų nuo ŽPV infekcijos, kuri paprastai ir sukelia gimdos kaklelio vėžį, patekimo į organizmą. Didžiausiais mirtingumas yra tarp 45-54 metų moterų.
- Ar pastebite skirtį tarp kaimo ir miesto gyventojų požiūrio į sveikatą?
Birutė: priešingai, regionuose, mažuose miesteliuose ar kaimuose šeimos gydytojai, ginekologai geriau pažįsta savo pacientes ir, esant reikalui, pakviečia jas pasitikrinti, primena joms.
Giedrė: kviečiant moterį dalyvauti šioje programoje yra labai svarbus individualus priėjimas prie kiekvienos pacientės, asmeninis pakvietimas. Vienaip reikia bendrauti su jaunesne, kitaip – su vyresne moterimi.
Birutė: Svarbu suprasti ir tai, kad moterys reprodukciniu laikotarpiu turi ir kitų ginekologinių problemų, tad 25-40 metų moterys į sveikatą žiūri rimtai, eina ir tikrinasi. Visgi reikia nepamiršti ir dar vienos kategorijos – tai moterys po menopauzės. Neretai moterys nusiramina, manydamos, kad pavojų metas praėjo ir ligos nebepuls. Toks mąstymas yra klaidingas. Mat, pavyzdžiui, 80-metei, kuri jau turi ir kitų sunkių sveikatos problemų, liūdna, bet tenka diagnozuoti ir pažengusios stadijos gimdos kaklelio vėžį. Tokiame amžiuje pirmos stadijos gimdos kaklelio vėžio net nebūna – iškart randame 3 stadijos ligą. Todėl šiandien reikia kalbėti ne tik apie jaunas, bet ypatingai ir vyresnes moteris.
- Prieš konferenciją minėjote, kad Skandinavijos, kitose Vakarų šalyse gimdos kaklelio vėžys yra „kontroliuojamas“. Kas yra tie faktoriai, kurie mus skiria nuo šių šalių?
Birutė: Svarbiausias skirtumas – moterų sąmoningumas. Vakarų šalyse moterys bijo sirgti, tuo metu mes – arba nebijome, arba apie tai per retai susimąstome. Reikia paprasčiausiai pagalvoti, kas bus, jei man diagnozuos tokią ligą – kokias kančias man teks išgyventi.
Skandinavijoje gimdos kaklelio vėžio problemos išvis nėra – ir ne dėl to, kad valstybė apmoka tyrimus ar parašo primenantį el. laišką, raginantį tikrintis. Paprasčiausiai žmonės atsakingiau žiūri į savo sveikatą. Jie pagalvoja, kad susirgę negalės auginti vaikų, dirbti, sunkiai gyvens.
Giedrė: Artima draugė, gyvenanti Amerikoje, pasakojo, kad kartą per metus susirenka būrelis draugių ir kartu traukia pasitikrinti krūtis ir gimdos kaklelį. Iš to padaro tarsi mažą šventę – po to nueina į kavinę, aptaria rezultatus. Tai rodo atsakingą požiūrį ir drąsą. Kai kada drovumas reikalingas, tačiau ne tada, kai kalbame apie ginekologinę sveikatą. Turime paprasčiausiai įsisąmoninti ir kartą per metus ar dažniau apsilankyti pas ginekologą ir pasitikrinti. Juk moteris laiminga tada, kai ji sveika.
- O kaip vyksta pats citologinis tyrimas (PAP testas), ką jis gydytojas sprendžia iš jo rezultatų?
Birutė: Jo metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus bei iš kaklelio kanalo. Jei PAP testas ikivėžinių pokyčių nerodo, tyrimas kartojamas po 3 metų. Gydytojas, atlikęs citologinį tyrimą, jį išsiunčia į patologijos laboratoriją. Turi būti paimta 12 tūkst. ląstelių, tam, kad gydytojas citologas galėtų įvertinti normalias ir pakitusias ląsteles. Tačiau tam, kad tepinėlis būtų paimtas tinkamai, ginekologas turi žinoti, kada ir kaip tai daryti. Jei gimdos kaklelyje ar makštyje vyksta uždegiminiai procesai, tyrimo atlikti negalima – bus gauti klaidingi rezultatai.
Ankstyvosios diagnostikos programos metu atliekamo pirmojo profilaktinio tyrimo specifiškumas yra tik apie 50 proc. Labai šaunu, kad valstybė apmoka tikrinimąsi kas trejus metus, tačiau tai nereiškia, kad negalite dar kartą pasitikrinti jau po metų.
Jaunos moters gydymas turi būti labai tausojantis – mes nenorime operuoti dar negimdžiusios moters. Jei moteris, pasitarusi su gydytoju, po metų pasitikrino dar kartą, rezultatų tikslumas daug geresnis.
Giedrė: nesumaišykite – kas trejus metus reikia atlikti onkocitologinį tyrimą, tačiau pas ginekologus jūs laukiamos bent kartą per metus ar dar dažniau.
- Kraujingos išskyros dažniausiai būna tas simptomas, dėl kurio moterys praveria ginekologo kabineto duris, o atlikusios tyrimus sužino, kad serga gimdos kaklelio vėžiu. Tačiau pirmose stadijose šią onkologinę ligą pajusti beveik neįmanoma?
Birutė: pirmos stadijos vėžys nesukelia simptomų arba jie būna nesusiję su gimdos kaklelio vėžine būkle. Visgi garsiausiai turėtų skambėti žinia, kad jei gimdos kaklelio vėžys aptinkamas pirmoje stadijoje, jį galima išgydyti visiškai.
Visą pokalbį su gydytojomis galite pažiūrėti čia: