19 indų ligoninėje – daug kam egzotika. Europietiško diplomo siekiantys slaugytojai iš Indijos bakalauro studijas baigė savo šalyje. Finansuojami norvegų, pusmetį nuotoliu mokėsi Panevėžio kolegijoje, o dabar praktikuojasi Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
LNK Žinių kalbinti pacientai sako, kad slaugytojų tautybė nesvarbi, svarbiausia, kad darbas būtų atliekamas tinkamai. Patys studentai iš Indijos labai patenkinti Lietuvos ligoninėmis.
„Čia puiki galimybė dirbti, europietiška patirtis. Nors nemokame lietuviškai, o pacientai nekalba angliškai, bet jie supranta kūno kalbą“, – sako indas Keyar.
Indus ligoninėje globoja mentorius. Praktikai skirti 3 mėnesiai, o paskui laukia studijų finansuotojai ir darbdaviai Norvegijoje.
„Mes studijuojame Lietuvoje, o po to išvyksime į Norvegiją. Gali būti, kad kažkada čia grįšime, nes čia gera būti, geri žmonės“, – kalbėjo indas Mohamed.
Tačiau užsieniečiams Lietuva dažniausiai tampa laikina stotele gauti diplomą, su kuriuo vėliau įsidarbina turtingesnėse šalyse. Kas iš to Lietuvai?
„Tai yra bendradarbiavimas, geri darbai, o jei galime paruošti, vadinasi, esame stiprūs slaugoje. Norvegai patys buvo atvykę pas mus, kad pažiūrėtų, kokiomis sąlygomis atliekama praktika. Buvo sužavėti, kad studentai turi pačias geriausias sąlygas ir išmokti tai, ką mes mokame“, – teigia ligoninės slaugos administratorė Rasa Masienė.
Visgi nemokama praktikos bazė užsieniečiams, pasak Lietuvos slaugytojų profesinės sąjungos, nėra normalu ir netgi šaliai ydinga.
„Buvo kita programa, kurioje mokė slaugytojas norvegų kalbos, po to jos visos išvažiavo. Dabar dar tai daro su užsienio žmonėmis. Niekaip nesuprantu, kodėl mūsų Vyriausybė visiškai nieko nedaro“, – sakė Lietuvos slaugytojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Jos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijai turėtų rūpėti, kodėl ruošiame ne tik savo, bet ir užsieniečius slaugytojus užsieniui.
„Šiaip tai katastrofiškas požiūris į sveikatos sistemą. Stato tiek naujų sveikatos centrų, iš kur paims slaugytojų? Tegu moko tuos žmones lietuvių kalbos, ne norvegų“, – kalbėjo K. Krupavičienė.
LNK Žinių reportažą žiūrėkite čia: