7 svarbūs punktai
VVKT Savitarpio pripažinimo ir decentralizuotos procedūrų skyriaus vedėjas Valdas Liukaitis konferencijoje pasakojo, kad vaistų klasifikavimas į receptinius ir nereceptinius yra griežtai reglamentuotas visose ES šalyse.
Būtent vaistinio preparato gamintojai rekomenduoja, ar vaistas bus receptinis, ar ne, o galutinis sprendimas priimamas registracijos metu. Ir tokie sprendimai yra priimami ne atsitiktinai, o rūpinantis žmonių sveikata.
„Receptiniams VP priskiriami tie, kurie atitinka nors vieną iš šių kriterijų: 1. Vartojami be gydytojo priežiūros (netgi laikantis nurodymų) gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai. 2. Dažnai ir labai dideliu mastu vartojami netinkamai ir todėl gali kelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų sveikatai. 3. Jų sudėtyje yra medžiagų ar darinių, kurių veikimą ir (ar) nepageidaujamas reakcijas reikia tirti toliau. 4. Paprastai skiriami gydytojo vartoti parenteraliniu būdu (t. y. Leidžiami po oda, į raumenis, į veną ir į kitus organizmo audinius ar ertmes. 5. Dėl farmacinių savybių, naujumo arba visuomenės sveikatos interesais vartotini gydymui, kurį galima taikyti tik ligoninėje. 6. skirti gydyti ligoms, kurios turi būti diagnozuojamos ligoninėje arba įstaigoje, turinčioje atitinkamą diagnostikos įrangą. 7. Skirti ambulatoriniam gydymui, tačiau galintys sukelti sunkių padarinčių turinčią nepageidaujamą reakciją. Dėl to šiuos vaistinius preparatus turi paskirti gydytojas, o pacientas, kol vartoja šiuos vaistinius preparatus, turi būti specialiai gydytojo prižiūrimas“, - vardijo V. Liukaitis.
Pranešėjas informavo, kad klasifikacijos vertinime yra svarbios net tokios aplinkybės kaip pakuotės dydis ir forma.
„Maža pakuotė padeda apsaugoti nuo neteisingo vartojimo, perdozavimo ar uždelstos diagnostikos. Talpyklė, kiek įmanoma, turi būti sunkiai atidaroma vaikų“, - sakė jis.
VVKT Savitarpio pripažinimo ir decentralizuotos procedūrų skyriaus vedėjas Valdas Liukaitis visgi pripažino, kad galimi atvejai, kad tos pačios direktyvos traktavimas gali skirtis – vieni gali kiek kitaip interpretuoti tuos pačius teisės aktus. Tačiau, jo teigimu, tai nėra taip dramatiška, kaip gali kai kam pasirodyti.
Vaistinio preparato gamintojai rekomenduoja, ar vaistas bus receptinis, ar ne, o galutinis sprendimas priimamas registracijos metu. Ir tokie sprendimai yra priimami ne atsitiktinai, o rūpinantis žmonių sveikata.
„Registruotojas jau paraiškoje nurodo, ko jis norėtų, Dažnai patys gamintojai nurodo, kad, įvertinę riziką (nes jie kaip vaisto savininkai atsako, kad vaistas būtų kokybiškas, ištirtas ir saugiai vartojamas), dažnai patys pasiūlo, kad vaistas būtų priskirtas prie receptinių preparatų“, - pridūrė VVKT vadovas Gintautas Barcys.
Ar vaistas yra receptinis, ar ne, galite įsitikinti VVKT svetainėje (čia).
Sergantiems lėtinėmis ligomis – išlygos
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų laikotarpiui. Tai reiškia, kad jeigu pacientas, nuolatos vartojantis tam tikrus receptinius vaistus, nespėjo laiku apsilankyti pas gydytoją ir prasitęsti recepto, vaistininkai išimties tvarka jam galės parduoti vaistus tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima patekti pas gydytoją ir gauti receptą.
SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė informavo, kad iki tol vietoj 30 dienų buvo tik 7 dienos. Tačiau pacientas turi atitikti tam tikras sąlygas.
„Pacientas receptinius vaistus suvartojo, tačiau juos turi vartoti nepertraukiamai ar nedelsiant, ir neturi galimybių patekti pas sveikatos priežiūros specialistą, receptinis vaistas paskirtas lėtinės ligos (cukrinis diabetas, astma, hipertenzija, glaukoma, katarakta ir kt.) gydymui, gimstamumui kontroliuoti, ūmiems migrenos priepuoliams gydyti, pacientas tą patį receptinį vaistą vartojo per paskutinius 3 mėnesius. Galiausiai, farmacijos specialistas gali tai patikrinti paciento kompensuojamųjų vaistų pase, pacientui išrašytame nekompensuojamame recepte ar naudodamasis kitomis e- priemonėmis“, - vardijo G. Krukienė.
Ministerija taip pat yra suplanavusi reglamentuoti sveikatos priežiūros konsultaciją telefonu, kad pacientas galėtų susisiekti su gydytoju telefonu ir gydytojas galėtų paskirti tęsti gydymą ir receptą elektroninėje erdvėje. Šiuo metu tam rengiama darbo grupė.
„Jau porą metų galioja tvarka, kad lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams gydytojas galėtų išrašyti vaistus ilgesniam laikotarpiui, net pusei metų (o pacientas galėtų tuos vaistus atsiimti kas mėnesį ar dažniau)“, - teigė G. Krukienė.
Taip pat gydytojas gali išrašyti vaistus gydymo kursui vieneriems metams (nekompensuojamus vaistus).
„Pasinaudojus šiomis galimybėmis būtų sumažintos eilės, nereikėtų taip dažnai eiti į gydymo įstaigą. Sprendimą priims gydytojas. Tikrai kai kurie pacientai į polikliniką vaišto tik tam, kad gautų parašą receptui“, - reziumavo ji.
Per mėnesį naujai sudaryta darbo grupė jau turės pateikti siūlymus, ką ir kaip reikėtų keisti.
Apie slaptus pirkėjus
VVKT inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė pasakojo, kontroliniai pirkimai niekada nebus masiniai ar planiniai.
„Tam, kad jį atliktume, turime gauti paciento skundą, siuntimą iš kitos įstaigos ar kreipimąsi iš policijos“, - vardijo D. Leleckaitė.
Atėjęs slaptas pirkėjas pirma įsigytų vaistų, gavęs čekį – prisistatytų.
„Baudų mūsų darbuotojai niekada nereikalaus vaistinėje, tai sudėtingas ir ilgas procesas. Protokolas rašomas pas mus darbo vietoje. Jei baudos būtų paskirtos, jos būtų mokamos VMI“, - tvarką aiškino D. Leleckaitė.
VVKT vadovas Gintautas Barcys sakė, kad šią iniciatyvą lėmė senos problemos (pavyzdžiui, prižiūrint galimai pavojingus antidepresantus ir jų pardavimą vaistinėse).
„Tai yra ne baudžiamoji, o prevencijos priemonė, skatinanti, kad pacientai būtų tinkamai aptarnauti vaistinėse“, - tikino G. Barcys.
Kodėl tas pats vaistas Lietuvoje receptinis, o Lenkijoje - ne
Paklausus, kodėl, pavyzdžiui, Lenkijoje, kai kurie Lietuvoje receptiniai vaistai parduodami be recepto, VVKT Bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič patarė pirmiausia įsitikinti, ar Lenkijoje tas vaistas tikrai nereceptinis, ar tiesiog neprašoma recepto, nes, pasirodo, šalių skirtumai labai maži.
VVKT Bendradarbiavimo su Europos vaistų agentūra ir tarptautinių ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Mačiulaitis pažymėjo, kad receptinių vaistų įvairovę skirtingose šalyse lemia net vaistininkų turimos kompetencijos.
„Nereceptiniai vaistai skirtingose valstybėse turi skirtingas kategorijas. Pavyzdžiui, yra nereceptinis vaistas degalinėje, o kitas – vaistinėje“, - sakė jis.
„Pas mus juk irgi svarstoma dėl galimybės degalinėse pirkti. Aš pats buvau Lenkijoje ir mačiau – ten, kur kramtomoji guma, yra mažiausių pakuočių ibupromas. Ar tai gerai? Apie tai nediskutuosiu“, - kalbėjo R. Barcys.
R. Mačiulaitis pasakojo, kad jei turėsime dvigubo statuso sistemą, turėsime panašesnę sistemą kaip Lenkijoje. Jis davė pavyzdį, kad jei, pavyzdžiui, X vaisto gamintojas seniai pardavinėjo vaistą be recepto Lenkijoje, tačiau nusprendė patekti ir į Lietuvos rinką – gali būti, kad mūsų šalyje jis bus receptinis, siekiant apsisaugoti nuo galimų rizikų.