Nuo praėjusios savaitės nemokamą vakciną nuo erkinio encefalito gali gauti 50–55 metų žmonės – nors pasiskiepyti reikėtų kone visiems, valstybės lėšų apmokėti vakcinas neužtektų. Ši žmonių grupė buvo pasirinkta neatsitiktinai: šioje amžiaus grupėje daugiausiai sergančių erkiniu encefalitu, be to, tai darbingi žmonės, todėl susirgus ilgam iškrentama iš darbo rinkos.
„Nemokamos bus visos vakcinos, kurias spėsite atlikti nuo 50 iki 55 metų. Tie, kurie dar nebuvo paskiepyti, gali spėti gauti pagrindinę vakcinacijos schemą ir revakcinaciją po 3 metų“, – sakė M. Žygutienė. Pagrindinė vakcinacijos schema susideda iš 3 vakcinos dozių.
Medicinos entomologė M. Žygutienė sako besitikinti, kad ateityje dar daugiau žmonių vakciną galės gauti nemokamai. Visgi prognozės nėra dėkingos – manoma, kad toli gražu ne visi pasinaudos galimybe gauti vakciną.
„Bet mes labai tikimės, kad lietuviai atsilieps ir nauja tvarka bus jiems didelė paskata pasiskiepyti“, – kalbėjo LNK Žinių pašnekovė.
Per 7 šių metų mėnesius erkiniu encefalitu Lietuvoje susirgo 453 žmonės, iš jų 6 mirė. Pernai mūsų šalyje per tą patį laikotarpį buvo užfiksuoti 198 susirgimai erkiniu encefalitu, iš jų vienas mirties atvejis.
Tad šiemet toks mirčių skaičius yra gana didelis, o jauniausias miręs žmogus buvo tik kiek vyresnis nei 50 metų.
„Vakcina yra efektyvi, jei imuninė sistema normali ir skiepijimas pagal planą, dažniausiai paskiepyti žmonės neserga“, – sakė M. Žygutienė.
Sunkiausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, visgi niekas nestebi jaunesnių žmonių po ligos – deja, bet dažnai jaučiami liekamieji reiškiniai. Vieni iš lengvesnių – sunkiai koncentruojamas dėmesys, atminties sutrikimai. Bet kai kurie po tokios baisios ligos lieka dalinai nedarbingi, atsisėda į neįgaliojo vežimėlį.
„Jei labai norisi dar šiais metais grybauti ramiau, galima skiepytis pagreitinta schema, tokiu atveju pirmą ir antrą dozę skiria 2 savaitės. Gavus antrą dozę dar po 2 savaičių susiformuoja imunitetas“, – kalbėjo medicinos entomologė.
LNK Žinių pokalbį rasite čia:
Erkinis encefalitas – viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų. Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.
Sergamumas erkių platinamomis ligomis Europoje pastebimas nuo 1990 metų. Tai lemia ir klimato kaita, mat išnyksta riba tarp sezonų, kada erkės būna aktyvios, o kada – ne. Pastebima, kad erkės prabunda vis anksčiau, o neaktyvios tampa vis vėliau, tad ligos atvejai registruojami net ir tokiu metu, kokiu anksčiau nebūdavo.
Erkinis encefalitas (EE) – gamtinė židininė virusinė žmogaus liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), kuris pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus, rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro puslapyje. EE yra viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą.
Kaip užsikrečiama? Įsisiurbus erkei. EEV pernešėjai, taip pat ir viruso rezervuaras yra erkės. Žmogui virusą perduoti gali nimfa ar suaugusi erkė.
Per pieną. EE užsikrėsti galima, vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną EEV žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūra – per 5 minutes.
Klinikiniai požymiai ir pasekmės
EE inkubacinis periodas trunka 2–28 dienas, vidutiniškai yra septynios dienos, tačiau aprašyta atvejų iki 28 dienų. Inkubacinis periodas po per maistą plintančios infekcijos paprastai yra trumpesnis, apie keturios dienos.
Maždaug 80 proc. atvejų ligos eiga būna dvibangė.
Pirmosios ligos fazės kliniką, kuri trunka 2–10 (vidutiniškai 5) dienas, sukelia pirmoji viremijos banga. Jos požymiai yra nespecifiniai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai, nuovargis, bendras silpnumas, pykinimas, rečiau – dispepsiniai ar viršutinių kvėpavimo takų kataro požymiai. Būdingi laboratoriniai pirmosios EE bangos požymiai yra leukopenija ir trombocitopenija. Jas sukelia EEV diseminacija pirmosios bangos metu į kaulų čiulpus ir dėl to atsiradęs trumpalaikis kaulų čiulpų slopinimas, kuris pasireiškia trumpiausiai gyvenančių forminių elementų kiekio sumažėjimu periferiniame kraujyje. Gali būti nežymiai padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas kraujyje.
Po pirmosios EE stadijos eina tariamo pasveikimo periodas, kuris trunka 1–33 dienas, dažniausiai 5–8 dienas. Jeigu laiko tarpas tarp pirmosios ir antrosios ligos fazės yra labai trumpas (mažiau kaip 24 valandos) ir žmogus tiesiog nepajaučia klinikinio pagerėjimo bei tuo atveju, kai pirmos fazės klinika yra labai neryški, silpna, EE eiga tampa tariamai vienbangė.
Antrosios ligos fazės metu nustatomi CNS pažeidimo simptomai ir uždegiminiai pakitimai smegenų skystyje (meningitas, meningoencefalitas, mielitas, paralyžius, radikulitas).
Ligos pasekmės
Mirštamumas nuo EE siekia 0,5–4 proc. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių EE, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – parezės (paralyžius).
Gydymas. Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, mažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Žmonės, persirgę EE, įgyja imunitetą šiai ligai.