Pirmiausia bus vakcinuojami vyresni ir lėtinių ligų turintys asmenys
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė spaudos konferencijoje sakė, kad Lietuva nuo kitos savaitės jau gali pradėti vakcinaciją nuo COVID-19 adaptuota vakcina. Šiuo metu yra 110 tūkstančių vakcinos dozių, jos skirtos sustiprinančiai apsaugai. Rugsėjį planuojama gauti dar 40 tūkst. dozių, dar viena siunta laukiama spalį.
„Susirgimų skaičius didėjantis, bet kol kas neturime stacionarinių lovų didžiulio šuolio, neturime mirčių. Tam, be abejonės, turi įtakos gyventojų imunitetas. Reikia atkreipti dėmesį tiems, kurie turi lėtinių susirgimų, 60 metų ir vyresnio amžiaus grupė, atlikti sustiprinančios dozės vakcinaciją“, – sakė A. Bilotienė Motiejūnienė.
Registruotis sustiprinančiai dozei galima visiems gyventojams nuo 18 metų. Visgi, pasak viceministrės, iš pradžių bus vakcinuojama pažeidžiamiausia žmonių grupė. Spalio mėnesį antrą sustiprinančią dozę galės gauti visi norintys nuo 18 metų.
„Tikrai reikėtų aktyviai vakcinuotis, nes jau šiuo metu turime daugiau virusinių susirgimų, didėja ir koronaviruso susirgimų skaičius“, – kalbėjo viceministrė. Pasak jos, rugsėjį Lietuvą dar turi pasiekti ir naujesnė, BA.4 ir BA.5 atmainoms pritaikyta vakcina.
Rugsėjo pabaigoje planuojama gauti ir gripo vakciną.
Skiepytis šiais metais persirgusiems – nebūtina
Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. Aurelija Žvirblienė pasakojo, kad adaptuotos vakcinos yra vadinamos dvivalentėmis. Ji apsaugo ir nuo pradinio viruso varianto, ir nuo omikron potipio.
Profesorė taip pat paaiškino, kuo skiriasi adaptuotos vakcinos, kurias Lietuva jau gavo, nuo tų, kurių dar laukiama ir kurios buvo sukurtos prieš BA.4 ir BA.5 atmainas.
„Šiek tiek skiriasi tos sekos, kurios koduoja atitinkamo potipio viruso S baltymą. Bet mums pakanka žinoti, kad tai yra omikron variantui adaptuotos vakcinos. Todėl didelio skirtumo nėra. Naujesnėse vakcinose yra RNR seka, kuri koduoja S baltymą. Tiek BA.4, tiek BA.5 varianto, tie baltymai yra visiškai identiški. Tai toje vakcinos sudėtyje yra RNR seka, kuri koduoja tų dviejų potipių virusų S baltymą. O visi kiti komponentai yra visiškai tokie pat“, – kalbėjo profesorė ir pridūrė, kad nepageidaujami reiškiniai bus tokie pat.
Pasak prof. A. Žvirblienės, didžiausia problema ta, kad Lietuvoje nebevykdomi sekoskaitos tyrimai, todėl niekas tiksliai nežino, kokios šiuo metu mūsų šalyje vyraujančios atmainos iš tiesų yra. Tai nuspėjama iš kitų šalių duomenų. Dabar manoma, kad tai yra BA.5, nes visose kitose šalyse virš 99 proc. vyraujančio būtent šio potipio.
Jei žmogus persirgo šiais metais, pasak profesorės, tikėtina, kad sirgo vienu ar kitu omikron potipiu.
„Būtinybės skiepytis, jei žmogus persirgo omikron, aš asmeniškai nematyčiau. Todėl tokių primygtinių rekomendacijų nėra“, – sakė profesorė.
Nors vakcina, kuria bus galima skiepytis nuo kitos savaitės, nėra pritaikyta BA.5 potipiui, pasak profesorės, ji apsaugą vis tiek suteikia.
„Esminio skirtumo nėra. Tai, ką gamintojas patikrino ir patvirtino klinikiniuose tyrimuose, kad apsauga nuo visų omikron potipių yra pakankamai stipri ir geresnė nei pradinės vakcinos. Yra paskaičiuota, kad apie 10 kartų geriau apsaugo adaptuota vakcina nei pirminė“, – kalbėjo prof. A. Žvirblienė.
SAM sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė sakė, kad vakcinacija tiems, kurie dar nebuvo vakcinuoti išvis, taip pat ir tiems, kurie nori sustiprinančios dozės, vyksta taip pat, kaip ir anksčiau.
Žmogus gali registruotis koronastop.lrv.lt svetainėje arba kreiptis į savo sveikatos priežiūros įstaigą, kur bus užregistruotas skiepams.
„Kai kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos jau buvo užsisakiusios adaptuotas vakcinas. Vakar dienos duomenimis, 13 įstaigų užsisakė, užsakyta daugiau nei 1000 dozių. Pagal dabar galiojančią tvarką, pirmąja sustiprinančiąja doze gali pasiskiepyti visi 12 metų ir vyresni gyventojai. O antrąja sustirpinančiąja doze gali pasiskiepyti rizikos grupės asmenys, neilgai trukus galės visi, sulaukę 18 metų“, – sakė G. Megelinskienė.
Norintys gauti sustiprinančią dozę, jau registruojantis automatiškai bus registruojami gauti būtent naująją, adaptuotą vakciną. Tuo metu originalios, pirminės vakcinos, kurių Lietuva vis dar turi, bus skiriamos tiems, kurie dar neturi pirminių dviejų skiepų dozių. Taip pat, pasak G. Megelinskienės, daroma ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
