Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.
Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2013 m. sudarė 84,0 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,7 proc. visų mirusiųjų, - skelbia Higienos instituto Mirties priežasčių registras.
2013 m. iš 100 000 gyventojų mirė 1403,5 (2012 m. – 1370,2/100 000 gyventojų).
2013 m. Lietuvoje mirė 20 789 vyrai, 98 vyrais daugiau nei 2012 metais. Vyrų mirtingumo rodiklis 2013 m. buvo 1525,9/100 000 vyrų (2012 m. – 1503,5/100 000 vyrų). Daugiausia (47,6 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių vyraujančios buvo išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos.
Nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 4 332 vyrai, t. y. 20,8 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų.
13,4 proc. visų 2013 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 789 vyrų, 54,0 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (transporto įvykių, nukritimų, paskendo, atsitiktinai apsinuodijo), 31,8 proc. nusižudė. 2013 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (204,7/100 000) lyginant su 2012 m. (202,7/100 000) nežymiai padidėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų.
Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2013 m. nuo jų mirė 1 209 vyrai, t.y. 5,6 proc. visų mirusių vyrų.
2013 m. Lietuvoje mirė 20 722 moterys, lyginant su 2012 m. – 475 moterimis daugiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2013 m. buvo 1299,0/100 000 moterų (2012 m. – 1256,4/100 000 moterų). Daugiausia moterų (65,0 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų.
Nuo piktybinių navikų 2013 m. mirė 3 540 moterų ir sudarė 17,1 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų.
Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2013 m. mirė 1 025 moterys ir sudarė 4,9 proc. visų mirusių moterų.
Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2013 m. 64,3/100 000 moterų (2012 m. – 56,2/100 000 moterų).
Nuo išorinių mirties priežasčių 2013 m. mirė 826 moterys ir sudarė 4,0 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2013 m. (51,8/100 000) lyginant su 2012 m. (53,9/100 000) sumažėjo 3,9 proc.
2013 m. mirė 130 1–17 metų amžiaus vaikų (74 berniukai ir 56 mergaitės). 100 000 šio amžiaus vaikų 2013 m. teko 25,6 mirusiojo. Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (49,2 proc.), piktybiniai navikai (12,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (10,0 proc.).
2013 m. mirė 110 kūdikių (vaikų iki 1 metų), lyginant su 2012 m. – 8 kūdikiais mažiau. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (37,3 proc.), įgimtos formavimosi ydos (34,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (7,3 proc.).