Galimybės pasiskiepyti vaistinėse labai laukė tiek vaistininkai, tiek pacientai. Pirmieji vaistininkai jau yra pasiruošę įgyti papildomų žinių, kurios jiems leistų pradėti skiepyti klientus.
Apie tai, kaip vyktų skiepijimas vaistinėse, kokius reikalavimus vaistinėms teks užtikrinti, kad jis būtų sklandus ir kokių įgūdžių reikės vaistininkams, portalas „Delfi“ kalbėjosi su tinklo „BENU vaistinė Lietuva“ vadove Rasa Montvile.
– Galimybė vaistininkams skiepyti žmones buvo numatyta dar buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu. Prisiminkite šio sprendimo ištakas. Kas jį nulėmė?
– Pirmosios užuomazgos atsirado jau birželio mėnesį, kai Asmens sveikatos priežiūros įstatyme atsirado naujas terminas „išplėstinės praktikos vaistininkas“. Tokiam vaistininkui suteikiama galimybė jau nuo šių metų kovo 1 dienos pradėti skiepijimą vaistinėse.
Žinoma, vieno įsakymo ar įstatymo pakeitimo, puikiai žinome, nepakanka – reikia pakeisti visą eilę poįstatyminių aktų.
Tam, kad vaistininkai galėtų pradėti skiepti, yra būtinos trys dedamosios: tinklas, žmonės ir tinkamos patalpos.
Vaistinių tinklas, kaip žinia, Lietuvoje yra išplėtotas, jų yra daug ir jos dirba ilgas valandas. Šitos problemos mes neturime.
– O kas galės vadintis išplėstinės praktikos vaistininkais?
– Tai bus vaistininkai, kurie be savo įprastos vaistininko licencijos turės dar ir papildomą šitai išplėstinei veiklai.
Gruodį buvo išleista nauja medicinos norma, kuri ir apibrėžia, ką gali daryti šitas išplėstinės praktikos vaistininkas. Jis turi įgyti papildomą profesinę kvalifikaciją, praeiti papildomus mokymus. Gavęs papildomą licenciją, jis galės teikti imunoprofilaktikos paslaugas vaistinėse gyventojams.
– Kokie yra tie papildomi reikalavimai išsilavinimui?
– Mokymai turės trukti minimum 36 val., iš kurių ne mažiau kaip 10 valandų turės būti praktinio kurso.
Teorinio kurso metu vaistininkai turės susipažinti tiek su infekcinių ligų profilaktika ir kontrole, tiek su pačia vakcinacija, jos nauda, kokios yra rekomendacijos skiepijimui, kokios yra vakcinos ir jų tipai, kaip susidaro imunitetas, išmokti visų aseptikos ir antiseptikos principų.
Per praktinį kursą, natūralu, visos šios žinios turės būti perkeltos į praktiką. Vaistininkai turės išmokti įvertinti paciento būklę, kaip pasiruošti profilaktikai, ko paklausti to paciento, kaip tinkamai atlikti procedūrą, pagaliau, kaip užregistruoti, kad pacientas yra paskiepytas.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) jau yra parengęs išplėstinės praktikos vaistininkų ruošimo programą ir po sausio 18 dienos pradės juos ruošti.
– Kol kas ruoš tik LSMU?
– Šis universitetas jau turi gana konkrečius atsakymus į klausimus, kada pradeda registraciją, kiek valandų truks mokymai, kiek žmonių galės priimti ir pan. Laukiame ir iš Vilniaus universiteto duomenų apie šią programą, patys aktyviai ja domimės.
– Ar BENU tinklo farmacininkai teigiamai reagavo į galimybę tapti išplėstinės praktikos vaistininkais?
– Pati nustebau, bet reagavo iš tiesų teigiamai. Paklausus, kas norėtų to mokytis, nes tikrai nieko neverčiame, užsiregistravo 50 žmonių. Tai reiškia, jie nori ir jaučiasi pajėgūs tai daryti.
Visus norinčius siunčiame į mokymus. Tiesa, tai dar priklausys ir nuo universiteto galimybių. Mes negalime tiksliai atsakyti, kiek gi universitetas turės vietų priimti pirmajai vaistininkų bangai.
– Nuo kokių ligų vaistininkai galės skiepyti žmones?
– Kadangi tai yra pati pradžia, šviežios užuomazgos, pirmosios vakcinos, kurios bus leidžiamos, natūralu, bus tos negyvos – nepavojingos. Jų yra tik dvi: sezoninio gripo ir erkinio encefalito. Sakyčiau, abi labai svarbios: erkinis encefalitas, kaip žinome, tikrai yra labai paplitusi, labai pavojinga liga, sezoninis gripas – taip pat. Tad, norint paskiepyti nuo jų kuo didesnę visuomenės dalį, reikia žmonėms palengvinti skiepų prieinamumą.
Kadangi, mes, vaistininkai, būsime tik naujokai, dar tik pradedantieji, galėsime skiepyti tik suaugusiuosius. Be to, tie žmonės, kurie norės pas mus skiepytis, skiepysis savo lėšomis. Į Nacionalinę imunoprofilaktikos programą kol kas mes dar nesame įtraukti. Bet, manau, tai pirmi žingsniai ir aš tikrai juos sveikinu, nes užsienyje tai jau tikrai vyksta senokai ir Airijos vaistinėse vaistininkai skiepija pakankamai seniai.
– Trečia dedamoji, kurią minėjote, yra patalpos, kurias reikia pasiruošti, jas įsirengti.
– Taip. Tai turės būti atskiras kabinetas, kuriame būtų visos reikalingos priemonės, pradedant tuo, kaip pacientui atsisėsti, taip pat priemonės pačiai vakcinacijai, dezinfekcijai, saugiam atliekų apdorojimui ir pan. Tas irgi turėtų atsirasti. Tie reikalavimai jau yra įtvirtinti atitinkamuose teisės aktuose.
– Tos patalpos turės būti atskiros?
– Daugelis vaistinių jau anksčiau, prieš keletą metų, kai atsirado farmacinės rūpybos paslauga (viena iš pirmųjų paslaugų buvo inhaliacinių technikų mokymas) įsirengė atskirus kabinetus, kuriose pacientams gali teikti asmenines konsultacijas: pamokyti, kaip pradėti vartoti naujus vaistus, pamokyti inhaliacinių technikų, pamatuoti kraujospūdį, temperatūrą. Taigi, tie kabinetai, kaip atskira patalpa prie oficinos, jau egzistuoja ir ji bus panaudota būtent skiepijimui, sudarant pacientui uždarą erdvę.
– Ar pasiskiepyti bus galima visose BENU tinklo vaistinėse?
– Dabar mes pradedame nuo dalies, nes ne visose vaistinėse turėjome įrengtus atskirus kabinetus. Skiepijama bus iš pradžių ten, kur turėjome kabinetus, tai yra maždaug ketvirtadalyje vaistinių. Tačiau palaipsniui, manau, tai pradės vykti praktiškai visose vaistinėse. Bet tai gali užtrukti ir metus.
– Ką turės daryti žmogus, norintis vaistinėje pasiskiepyti? Ar jis privalės užsiregistruoti?
– Jis užsiregistruos ir mes taip pat turėsime prievolę užregistruoti duomenis e. sveikatoje, kad jis buvo paskiepytas. Dabar laukiame iš Registrų centro nuorodų, kaip mums tai integruoti.
Natūralu, kad gydytojo paskyrimo šiuo atveju nereikės. Tačiau išplėstinės praktikos vaistininkas e. sveikatoje matys tam tikras žymas, kurias galėjo palikti gydytojas: kad pacientas turi kažkam jautrumą, vartoja kažkokius vaistus, kurie gali būti susiję. Turėdamas šią informaciją, išplėstinės praktikos vaistininkas pats priims sprendimą: skiepyti ar ne.
– Minėjote, kad iš pradžių vaistinėse bus galima pasiskiepyti nuo dviejų ligų: erkinio encefalito ir sezoninio gripo. O kaip dėl skiepų nuo kitų infekcijų, ypač koronaviruso?
– Mes šnekamės apie tai ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ir su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru, nes suprantame, kad pandemijos situacija yra labai sudėtinga ir kiekviena uždelsta diena gali pareikalauti papildomų aukų.
Vaistinės tikrai galėtų reikšmingai prisidėti prie platesnės vakcinacijos nuo COVID-19, formuojant visuomenės imunitetą. Tiesa, „Pfizer“ ir „BioTech“ vakcina, kuria daugiausia skiepijama Lietuvoje, reikalauja išskirtinių laikymo sąlygų šaltyje. Bet laikyti tokiai vakcinai, kaip „AstraZeneca“ gamintojos, užtenka įprastinės šaldytuvo temperatūros – 2–8 laipsnių. Manau, kad vaistinės tikrai nesunkiai užtikrintų šitokių vakcinų laikymą ir gyventojų skiepijimą jomis.
Bet pirmiausia turime būti pasiruošę ir parodyti, kad galime įsitraukti į šią skiepijimo programą.
– Ar bus galima tikėtis vaistinėse pasiskiepyti pigiau?
– Žinote, užsienyje buvo prie to prieita vien dėl to, kad vaistinės šią paslaugą pasiūlė pigiau negu šeimos gydytojai, tai greičiausiai ta galimybė atsiras.
– Taigi, ar tikrai jau nuo kovo 1-osios galėsime skiepytis vaistinėse?
– Esame tam pasiruošę, jeigu universitetas padės mums paruošti specialistus. Kabinetai egzistuoja. Liko dar keletas nedidelių poįstatyminių teisės aktų, kuriuos, tikimės, spės pataisyti.
Labai tikimės, kad nuo kovo 1 dienos tai daryti galėsime. Juo labiau, kad kovas yra tas mėnuo, kada bus svarbu skiepytis nuo erkinio encefalito.