„Turi būti įsakymas, kuris nustatytų tvarką, kaip tos kameros turėtų būti naudojamos, nes, teikiant paslaugas, visada tų kamerų negalėsime naudoti“, – teigė GMPT Panevėžio filialo vadovė Rūta Ramoškienė.
Apie vaizdo kameras greitosios darbuotojai svajojo.
„Džiaugiamės ir laukiame, nes pavojinga dirbti, negalime garantuoti, kad nebūsime užpulti. Tokiu būdu galėsime įrodyti, kad tai tikrai buvo“, – kalbėjo skubios pagalbos specialistė Ieva.
„Laukiame dėl savo apsaugos, nes yra tokių iškvietimų, kur mus užgaulioja, puldinėja“, – pasakojo vairuotojas-paramedikas Edgaras.
4 dešimtmetį greitojoje dirbanti Virginija pacientus mato tik fiziškai bei psichologiškai agresyvėjančius. Kūno kameros esą sukurtų ne tik saugumo jausmą.
„Būtų konkreti įrašyta situacija kaip buvo, nes tie žmonės, jei buvo neblaivūs, dažniausiai nieko neprisimena arba sako, kad neprisimena“, – akcentavo skubios pagalbos specialistė Virginija.
O buvo laikai, tęsia Virginija, kai greitosios ligonių artimieji laukdavo prie vartelių ar laiptinių. Ir ne tik pasitikdavo, bet ir puldavo padėti nešti instrumentus, ką jau kalbėti apie ligonį.
Dabar esą sulaukti pagalbos yra retenybė, kaip tyčia artimiesiems neva ima skaudėti nugaras ar kojų sąnarius. Baisiausia, kai nuo ligonių reikia bėgti.
„Atidarėme duris ir girtas stovėjo su peiliu užsimojęs“, – prisiminė moteris.
Saugodami savo gyvybes medikai nerizikuoja ir kviečia policiją. Kitaip su psichologiniu smurtu. Mediko žeminimą, tikėtina, agresyviems ligoniams pagaliau kainuos.
Siekiant apsaugoti medikus vaizdo kameromis, įstatymo pataisas priėmė praėjusios kadencijos Seimas.
„Manau, kad būtent kūno kameros, pirmiausia, veiks prevenciškai ir kai žmonės sužinos, kad yra filmuojami, tas elgesys pasikeis“, – tikino Seimo narė Jurgita Sejonienė.
Kūno kameras esą turės kiekvienas brigadoje. Lietuvoje jų yra per 200 ir jas sudaro mažiausiai du žmonės. Vieno komplekto kaina siekia 1,5 tūkst. eurų.
„Prioritetai algoms, apie kūno kameras net nesame šnekėję“, – pripažino R. Ramoškienė.
„Finansavimas Greitosios medicinos pagalbos tarnybai, kuri dabar jau yra centralizuota, didėja kiekvienais metais. Aišku, didžioji dalis tų pinigų nueina darbo užmokesčio didinimui, bet neabejotinai, kadangi dabar yra tvarka įsigaliojusi, greitosios medicinos pagalbos vadovybė turi pagalvoti ir apie pinigus kūno kameroms“, – sakė J. Sejonienė.
Naujoji sveikatos apsaugos ministrė žada reikalus skubinti.
„Sveikatos apsaugos ministerijoje šiuo metu jau yra parengtas ir derinamas tvarkos aprašas numatantis, kaip bus naudojamos stebėjimo kameros ir turbūt bus aptariamas finansavimo klausimas“, – tikino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Kada realiai prasidės pacientų filmavimas – nėra aišku.
Visą LNK žinių siužetą galite pamatyti čia: