Tačiau specialistai įspėja, kad už patogumą įsigėrusius nešvarumus nuvalyti šių priemonių pagalba greitai, mes mokame per didelę kainą: patys to nežinodami namus padengiame sveikatai pavojingų medžiagų sluoksniu. Besikaupdamos mūsų organizme jos sukelia įvairias ligas, kurių priežasčių ieškome kur nors kitur.
Net automobilių langų valiklius reikia rinktis atsargiai
Neseniai pasirodė informacija, kad Ne maisto produktų inspekcija tiria vairuotojų skundus, kad kai kurie įsigyjami, esą beveik neužšąlantys skysčiai automobilių langams sustingsta ir vidutiniame šaltyje. Inspektoriai įspėjo, kad šie langų plovikliai vairuotojams gali sukelti ir didesnių bėdų, mat tokiuose produktuose būna net nuodų automobilio keleivių centrinei nervų sistemai.
Ne maisto produktų inspekcija teigia, kad šiuo metu yra atliekami du tyrimai dėl automobiliams skirtų langų ploviklių. Kol tyrimas neužbaigtas, daug detalių neatskleidžiama, tačiau teigiama, kad tyrimas vyksta dėl draudžiamų, ribojamų medžiagų ir kristalizacijos temperatūros. Pasak jų, ne skysčio užšalimas baisiausias dalykas. Pasirodo, kone penktadalyje žieminių langų ploviklių gali būti kenksmingų medžiagų. Dažnai aptinkamas metanolio alkoholis. Jei jo koncentracija didesnė nei 10 proc., gaminys tampa labai pavojingu žmogaus organizmui. Pats ploviklis turėtų būti ženklinamas kaukole su sukryžiuotais kaulais.
Jei etiketėje nėra kaukolės, nereiškia, kad nuodų skystyje nėra – tiesiog jų kiekis mažesnis. Kaukole pažymėtus ploviklius lengvai gali įsigyti servisai, todėl jei jūsų langų plovimo skysčio bakelį pildo automobilio serviso darbuotojai, nenustebkite, jei automobilyje jums pradės skaudėti akis, o ilgainiui smūgį gaus ir jūsų centrinė nervų sistema.
Vienos medžiagos alergizuoja, kitos veikia toksiškai
DELFI pasidomėjo, kokios medžiagos randamos vos ne kasdien naudojamuose buitiniuose valikliuose ir plovikliuose.
„Valymo priemonės dėl jų sudėtyje esančių alergenų – kvapiųjų priedų, dažų, chloro junginių, vandenilio peroksido, karbonatų, optinių baliklių – vis dažniau sukelia alergiją ar kontaktinį dermatitą. Kartais nereikia net valyti – staigią alerginę reakciją gali sukelti vien aštrus valiklio kvapas ar dulkės. Neigiamų pasekmių gali sukelti ir nepakankamai gerai nuplautas paviršius. Likusios priemonės gali dirginti odą ir gleivinę, ypač jei yra sąlytis su oda. Pavyzdžiui, vaikas šliaužioja po grindis, ant kurių liko valymo priemonės arba maudomasi vonioje prieš tai ją išvalius valikliu. Valymo priemonės kartu pašalina ir apsauginę riebalų plėvelę nuo mūsų odos. Dėl to oda sausėja, skeldėja, parausta, peršti. Į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairūs mikroorganizmai“, - įspėjo pašnekovė.
Pasak jos, kai kurios valikliuose esančios medžiagos yra toksiškos ir potencialiai sukeliančios vėžinius, reprodukcinius susirgimus ar kitaip galinčios pakenkti organizmui: NTA, alkilfenoletoksilatai, chloro junginiai, daugelis kvapų (ypatingai sintetiniai muskuso). Todėl valiklius su šiomis medžiagomis reikėtų rinktis atsargiai.
Valiklių medžiagos aplinkoje išlieka ilgai
„Labai žalingi žmogui chloro junginiai. Jie gali dirginti odą, sukelti niežulį, paraudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti vėžinius susirgimus. Reaguodami su kitomis medžiagomis gali sudaryti nuodingus junginius: pavyzdžiui, sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingos chloramino dujos. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį valiklį, išsiskiria chloro dujos, kurios yra labai nuodingos ir netgi gali tapti mirties priežastimi. Būtent todėl nepatartina vienu metu naudoti kelių skirtingų valiklių.
Naudodami valymo priemones saugokite rankas, odą ir akis. Ypač koncentruotos ir agresyvios yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės. Jos gali nudeginti odą ir akių gleivinę. Purškiant langų valiklį, taip pat reikia saugoti akis, nes šių valiklių sudėtyje esantys actas ir amoniakas gali stipriai sudirginti gleivinę, sukelti peršėjimą, graužimą, ašarojimą. Pavojingi žmogaus sveikatai ir lakūs organiniai junginiai, naudojami metalinių paviršių valikliuose, jie gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesnį laiką, pažeisti nervų sistemą, odą, inkstus, akis“, - aiškino L. Stančė.
Kai su visais šiais valikliais per paviršius kontaktuoja vaikai, jų organizmas jautriau reaguoja į mažesnį pavojingų cheminių medžiagų kiekį. Pavyzdžiui, fenoliai gali sukelti viduriavimą, alpimą, pykinimą, pažeisti inkstus ir kepenis. Nitrobenzenas gali sukelti vėmimą, kvėpavimo sutrikimus (net mirtį), vėžinius susirgimus, apsigimimus. Formaldehidas stipriai dirgina akis, gerklę, odą ir plaučius, manoma, kad sukelia vėžinius susirgimus. Vamzdžių ir unitazų valikliuose paprastai būna ėsdinančių medžiagų. Jos gali stipriai pažeisti odą, sukelti vėmimą, alpimą ar stipriai pažeisti akis (galima net apakti!). Baldų valikliuose esančios stipraus kvapo medžiagos (terpentinas, eteriai ir esteriai) gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį ar bronchų spazmą.
Pašnekovė įspėjo, kad valiklių medžiagos aplinkoje išlieka pakankamai ilgai, kadangi jos gali nusėsti dulkėse. Visais atvejais jų patekimas į žmogaus organizmą nėra pageidautinas, kitaip gamintojas nerašytų, kad valiklį reikia gerai nuplauti vandeniu. Todėl labai svarbus ir dozavimas –daugiau priemonės nereiškia, kad bus geriau nuvaloma. Taip pat jei parašyta, kad valant būtina naudoti apsaugos priemones (pirštines, akinius ar pan.), pasak L. Stančės, logiška, kad tokiomis priemonėmis stalo paviršiaus, ant kurio dedame maistą, geriau nevalyti.
Kaip ženklinami pavojingi valikliai
„Beje, dezinfekavimo priemonės tik sumažina bakterijų skaičių, o baigus dezinfekciją jos ir vėl sėkmingai pasidaugina. Todėl naudodami agresyvius valiklius tik skatiname atsparesnių bakterijų atsiradimą. Taip pat dažnai naudojant agresyvius valiklius pavojingos cheminės medžiagos kaupiasi mūsų organizmuose, o jų keliamas pavojus gali atsiskleisti ir po dešimtmečių – tai gali būti viena iš vėžinių susirgimų, širdies ligų, kvėpavimo takų pažeidimo, imuninės sistemos sutrikimo priežasčių“, - teigė ekspertė.
Pasak pašnekovės, pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai privalo būti paženklinti. Ženklinimas suteikia pirkėjui žinių apie įsigyjamos prekės pavojingumą. Taip pat etiketėje turi būti trumpai ir aiškiai nurodyta, kokių atsargumo priemonių naudotojas turi laikytis bei ką daryti, jei kyla grėsmė sveikatai. Jei valiklis pažymėtas vienu iš įspėjančių ženklų, vadinasi, jo sudėtyje yra daugiau nei 10 proc. pavojingos cheminės medžiagos arba mažesnis kiekis labai pavojingos cheminės medžiagos, dėl kurios ir visas mišinys tampa pavojingas aplinkai ir žmogui.
Ji patarė atkreipti dėmesį į paveiksliukus ir piktogramas, kad žinotume, ko iš valiklio galime tikėtis. Pavyzdžiui, užrašas „Dirginanti (Xi)“ reiškia, kad trumpai, ilgai ar pakartotinai susilietęs su oda ar gleivine valiklis gali sukelti uždegimą ar alergiją, „Kenksminga (Xn)“ - kenksmingas sveikatai, įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti sveikatos sutrikimus, „Ardanti (ėsdinanti) (C)“ - gali pažeisti odą, sukelti ilgalaikius gerklės ir akių pakenkimus, „Toksiška (T)“ - įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus, „Labai toksiška (T+)“ - įkvėpus, susilietus su oda ar prarijus gali sukelti ilgalaikius ir sunkius sveikatos sutrikimus.
Valymo natūraliomis priemonėmis receptai
„Ką rinktis vietoj šių valiklių? Puikiai šveičia ir plauna valgomoji druska, maistinė soda (ji neutralizuoja rūgštis, sugeria kvapus, valo nešvarumus nepažeidžia paviršiaus, suminkština audinius ir vandenį, o tai padeda pašalinti purvą). Užtenka ant kempinėlės užberti sodos, patrinti ja paviršių ir nuplauti karštu vandeniu. Stikliniams ir keraminiams paviršiams valyti tinka lygiomis dalimis vandeniu skiestas actas. Tuo tarpu tualeto vidui valyti tinkamas grynas actas. Tai apskritai puiki dezinfekavimo priemonė. Galima įsigyti buteliuką su purkštuko mechanizmu ir užpildyti jį 5 proc. acto tirpalu. Nuolatinis valymas trinant kempinėle ir naudojant muilą bei vandenį, taip pat efektyviai mažina bakterijų skaičių. Plaudami indus galite įlašinti kelis lašus citrinos sulčių į vandenį – tai padės pašalinti riebalus ir maloniai kvepės.
Būtina pabrėžti, kad gamintojai bei pardavėjai dažnai manipuliuoja pirkėjais, jog skirtingiems nešvarumams būtinos skirtingos valymo priemonės. Iš tikrųjų nėra būtinybės naudoti skirtingų produktų virtuves kriauklei, voniai ir viryklei – dažnai jų sudėtis labai panaši“, - aiškino L. Stančė.
Ji pati, kadangi augina mažus vaikus, vengia agresyvių valymo priemonių – kasdieniam valymui tiek virtuvėje, tiek vonioje naudoja sodą ir actą. „Kartais naudoju vonios valymo priemones, pagamintas natūralių eterinių aliejų pagrindu. Plaudama grindis įlašinu į vandenį kelis lašus arbatmedžio, eukalipto ar pušų eterinio aliejaus“, - pasakojo moteris.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis mažiau pavojingą valiklį
Jeigu druskos, sodos bei acto nepakanka namų tvarkymo ritualams ir nenorite skaityti sudėties, patariama rinktis ekologiškus valiklius. Ekoženklas (pavyzdžiui, gėlė, gulbė, „Eco garantie“) garantuoja atitinkamą produkto kokybę.
Šiuose produktuose nėra žmogui ir aplinkai labai pavojingų kancerogeninių, mutageninių, toksiškų reprodukcijai bei patvarių ir organizmuose besikaupiančių medžiagų, jie yra koncentruoti t. y. juose daugiau aktyviųjų medžiagų, mažiau priedų. Šiose priemonėse naudojamos tik lengvai aplinkoje skylančios paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM), dažikliai nekelia rizikos aplinkai, odą ir kvėpavimo takus jautrinančių medžiagų negali būti daugiau kaip 0,1 proc. Ribojamas fosforo junginių kiekis – fosfatai ir fosfonatai, o langų valikliuose jų išvis negali būti, nenaudojami alkilfenoletoksilatų grupei priklausančios PAM, muskuso turintys kvapai, EDTA (etilendiamintetraacetatas), NTA (nitriloacetatas), visiškai nesuyrančios amonio druskos, kitos medžiagos, kurios klasifikuojamos kaip pavojingos.
„Parduotuvėje galite rasti ir kitų gerų valymo priemonių, kurios nebūtinai yra pažymėtos ekoženklu. Tokiu atveju reiktų rinktis priemones be nebūtinų cheminių priedų: dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių ir kt. Biologinis produkto skilimas aplinkoje (biodegradacija) turėtų būti ne mažesnis kaip 90-95 proc. Taip pat sudėtyje neturėtų būti chloro junginių. Rinkitės koncentruotą priemonę“, - teigė ekspertė.
Kodėl nereikėtų naudoti oro gaiviklių
visi kvapikliai tik maskuoja blogą patalpų kvapą.
„Jei atrodo, kad jaukūs namai būtinai turi kvepėti kaip nors nenatūraliai (esą pakalnutėmis), manau, tai reklamos suformuotas įvaizdis. Švara kvepia gaiva, todėl privalu vėdinti kambarius. Svarbu suprasti ir tai, kad alergijas gali sukelti tiek sintetiniai kvapai, tiek natūralūs. Todėl, norint išvengti alergizuojančio poveikio, pirmiausia rekomenduojama vengti oficialiai į alergizuojančių medžiagų sąrašą įrašytų cheminių medžiagų (jos gali būti tiek natūralios, tiek sintetinės): Amyl Cinnamal, Amylcinnamyl Alcohol, Alpha-Isomethyl Ionone, Anise Alcohol, Benzyl Alcohol, Benzyl Benzoate, Benzyl Cinnamate, Benzyl Salicylate, Butylphenyl Methylpropional, Cinnamal, Cinnamyl Alcohol, Citral, Citronellol, Coumarin, Eugenol, Evernia Furfuracea Extract (tree moss extract), Evernia Prunastri Extract (oak moss extract), Farnesol, Geraniol, Hexyl Cinnamal, Hydroxycitronellal, Hydroxyisohexyl-3-Cyclohexene Carboxaldehyde, Isoeugenol, Limonene, Linalool, Methyl-2-Octynoate.
Sintetiniuose oro gaivikliuose slypi tokios medžiagos, kaip ftalatai, muskusas. Jos naudojamos sintetinio kvapo išgavimui. Jos linkusios kauptis žmogaus organizme, neigiamai veikia endokrininę sistemą, centrinę nervų sistemą ir pan.