Tą dieną mergina dar nežinojo, kad šie požymiai išdavė mirtinai pavojingą sveikatos sutrikimą.
Šių metų pradžioje Julija, kaip ir tūkstančiai kitų abiturientų ruošėsi brandos egzaminams. Silpnesnės sveikatos mergina visus negalavimus tiesiog priskirdavo stresui bei nuovargiui. Tačiau kai kurie jų ėmė kartotis.
„Mokykloje ir laisvalaikiu mėgau bėgioti. Kartą krūvis buvo didesnis, vos neapalpau. Nuėjau pas kardiologą, jis padarė kardiogramą, tačiau nieko įtartino nepamatė. Darėsi sunkiau net į kalniuką užlipti - padažnėdavo kvėpavimas, pulsas. Paskutinį pusmetį buvo išvis prastai, tačiau galvojau, jog tai dėl to, kad mažiau judu, sportuoju, daugiau laiko praleidžiu prie knygų“, - atviravo mergina.
Susirūpinimą sukėlė paskutiniojo egzamino dieną patirtas alpulys, tačiau mergina vis dar tikėjosi, jog tai praeis savaime.
„Grįžusi vakare jau ruošiausi miegoti, tačiau jaučiau, kad kažkas tarsi spaudžia krūtinę, kvėpuojant diegia ties trachėja, o atsigulus ant kairiojo šono, jutau šaižų skausmą. Kankinausi iki maždaug trečios nakties, tada nusprendžiau pasimatuoti pulsą – buvo apie 140.
Tik tada pažadinau tėvus, iškvietėme greitąją pagalbą. Noriu padėkoti, kad medikai atvyko greitai, padarė kardiogramą,buvo dėmesingi ir, nors nieko nerado ir tai siejo su nerviniu išsekimu po egzaminų, nusprendė mane ištirti nuodugniau ir nuvežė į Lazdynų ligoninę. Prijungė lašelinę, davė raminamųjų. Pamiegojusi porą valandų pabudau ir jaučiau, kad pulsas vėl greitėja. Tuomet mane nusprendė vežti į Santariškių klinikas“, - pasakojo Julija.
Sostinės Santariškių klinikose merginai padarė kardiogramą, tačiau ši negalavimų priežasties neatskleidė.
„Tada padarė širdies echoskopiją. Pamačiau nuostabą ją dariusios rezidentės akyse. Ji nedelsdama paskambino kardiologui, kuris greitai atėjo. Mane skubiai išvežė į reanimaciją ir per kelias minutes jau buvau apsupta daugybės gydytojų. Pasirodo, jie mano širdyje pamatė prisikabinusį neaiškų darinį – 3,8 cm ilgio ir 1,5 cm pločio. Visi suėjo, svarstė, kas tai galėtų būti – trombas, auglys ar dar kas kita“, - mena mergina. Kažkuris gydytojas Julijos paklausė, ar ši jau turinti išleistuvių suknelę, mat gydymas vienaip ar kitaip užtruksiantis ilgai, tad vargu, ar jai pavyks su bendraklasiais praleisti svarbiausią metų dieną.
Ieškodami trombų, gydytojai peršvietė kojas, padarė kompiuterinę tomografiją. Tada ir paaiškėjo, kad vilnietės plaučių venos užkimštos trombais. Gydytojų konsiliumai sprendė, kokį gydymą taikyti. Galiausiai buvo nuspręsta trombus tirpdyti.
„Pirmą dieną, kai suleido itin stiprių trombus tirpdančių vaistų, atrodė, kad jie nesumažėjo. Tada jau buvo baisu, tačiau leido antrą dozę. Po beveik poros dienų intensyvaus gydymo tapo aišku, kad ten buvo tikrai trombai, nes jie sparčiai mažėjo, tirpo“, - sakė Julija.
„Į išleistuves galiausiai nuėjau. Ligoninėje iš viso prabuvau tik 11 dienų, penkias iš jų – reanimacijoje. Dabar tris mėnesius geriu antikoaguliantus, kad nesiformuotų nauji dariniai. Jaučiuosi geriau, dusulio nebėra. Tiesa, sportuoti dar negaliu. Buvo gaila atsisakyti mėgto bėgiojimo, tačiau iš naujo atrandu vaikščiojimą“, - optimizmo nestigo jauna mergina.
Šioje istorijoje, jos manymu, rizikingiausias momentas buvo tada, kai jai vaikščiojant lauke pasidarė bloga.
„Tai tikra sėkmė, kad aš su trombu širdyje išgyvenau ir net visą vakarą pravaikščiojau. Labai džiaugiuosi, kad mane visgi nuvežė į ligoninę, o ne simptomus susiejo tik su nervais, nuovargiu ir egzaminais. Galiausiai, ir trombas galėjo netirpti. Viskas baigėsi laimingai“, - džiaugėsi vilnietė.
Po mokyklos baigimo mergina nusprendė metus pailsėti.
„Ir iki tol tai planavau, tačiau šis įvykis tik dar labiau paskatino pasiimti laisvus metus. Norėjosi nuo visų mokslų pailsėti. Vis vien, mokiausi daug, gavau du šimtukus. Anksčiau dainavau grupėje „Days of Eclipse“, o dabar kuriame naują muzikinį projektą. Tiesiog norisi tam skirti laiko, pailsėti, pakeliauti. O vėliau, jei viskas pavyks, planuoju veikiausiai studijuoti archeologiją“, - ateities planais dalinosi ji.
Gydytoja: prisiminus tą akimirką, nukrečia šiurpas
Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro, 2-ojo reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja-gyd. anesteziologė-reanimatologė Donata Ringaitienė DELFI pasakojo, kad plaučių arterijos tromboembolija (PATE) - tai plaučių arterijos ar jos šakų okliuzija dažniausiai trombu, sutrikdanti plaučių parenchimos kraujotaką.
„Tai yra viena dažniausių ir sudėtingiausių giliųjų venų trombozės komplikacijų. Atitrūkęs trombas kraujo tekmės nunešamas į plaučių arteriją ar jos šakas. Staigi plaučių arterijos šakų okliuzija gali lemti ūminį, gyvybei grėsmingą, bet potencialiai grįžtamą dešiniojo skilvelio nepakankamumą.Jeigu atitrūksta mažos trombo dalys, jos nukeliauja į smulkias plaučių arterijų šakutes ir jas užkemša. Tokiu atveju žmogus gali jausti lengvą dusulį, jį gali ištikti kosulio priepuoliai. Tačiau jeigu plaučius pasiekia didelis trombas, jis gali pilnai užkimšti plaučių arteriją. Tada žmogų gali ištikti staigi mirtis. Yra paskaičiuota, kad pasaulyje nuo šios ligos žmogus miršta kas 37 sekundes, per metus bemaž milijonas – du kartus daugiau nei nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykių kartu sudėjus“, - aiškino D. Ringaitienė.
Skaičiuojama, jog plaučių embolija ES kasmet suserga apie 400 tūkst. žmonių (60–70 atvejų 100 tūkst. pacientų), o JAV per metus diagnozuojama 600 tūkst. PATE atvejų (40–53 atvejai 100 tūkst. gyventojų).
Sergamumas PATE didėja su amžiumi dėl didėjančio ligų bagažo (kaip antai: navikai, išeminė širdies liga ir kt.). Vyrams ir moterims rizika susirgti PATE senstant didėja vienodai, nors vyrai serga dažniau (1,2 : 1). Daugiausiai PATE suserga 60–70 metų žmonės. Nesant paveldimo rizikos veiksnio, centrinės venos kateterio, jauni žmonės PATE serga retai. Visi PATE rizikos veiksniai skiriami į dvi grupes: įgimtus ir įgytus. Esant įgimtiems rizikos veiksniams, būna padidėjęs kraujo krešėjimas, o įgytiems – padidėjęs krešėjimas ir/arba sulėtėjusi kraujo tėkmė. Kai PATE rizikos veiksniai yra keli, rizika sirgti PATE didėja.
„Taip ir šiuo atveju. Buvo nustatyti keli rizikos veiksniai galėję sukelti giliųjų venų trombozę, kuri komplikavosi PATE. Pacientė ruošėsi egzaminams, ji kone dešimt dienų mokydamasi sėdėdavo ilgą laiko tarpą nejudėdama, mažai vartojo skysčių. Įtampa ir patiriamas stresas bei oro sąlygos (kaitra) galėjo skatinti skysčių netekimą (dehidratacija). Ilgai trukęs nejudrumas sąlygojo sulėtėjusią kraujotaką kojose, o skysčių netekimas – kraujo klampumo pokyčius. Šių veiksnių derinys kartu su įgimtu faktoriumi nulėmė krešėjimo sistemos sutrikimus ir trombų formavimasį“, - sakė gydytoja.
Be to, šiai pacientei buvo diagnozuota įgimta patologija: MTHFR geno variantas c.665C>T homozigotinėje būklėje. Šio geno variantas gali būti susijęs su homocisteino padidėjimu kraujyje (hiperhomocisteinemija). Tuo tarpu, padidėjusi homocisteino koncentracija kraujyje susijusi su kraujagyslių ligomis, tromboembolijomis, pasikartojančiais nėštumo nutrūkimais, padidėjusia aterosklerozės rizika. Remiantis Amerikos Medicininės genetikos koledžo (ACMG) rekomendacijomis, hiperhomocisteinemija yra daugiaveiksnės etiologijos, todėl simptomų pasireiškimui reikia kelių veikiančių veiksnių genetinio polinkio, fiziologinių ir aplinkos veiksnių.
„Trombas šiuo atveju iš dubens venų nukeliavo tiesiai į širdį, iš ten – į plaučių arteriją, didelę jos dalį užkimšdamas. Tai sukėlė ūminį dešinės širdies nepakankamumą pasireiškusį oro trūkumu, krūtinės skausmu, padažnėjusiu širdies ritmu. Remiantis ligos paplitimo statistika Lietuvoje plaučių embolija kasmet susergama apie 2000 žmonių. Negydomų ligonių mirštamumas siekia 30 proc., bet, nustačius diagnozę ir skyrus tinkamą gydymą, jis sumažėja iki 2–8 proc. Persirgus PATE, padidėja plautinės hipertenzijos rizika dėl PATE kartojimosi ar nesinormalizuojančios plaučių kraujotakos , ko pasekoje žmogus ivalidizuojasi, blogėja jo gyvenimo kokybė“, - teigė Santariškių klinikų specialistė.
Julijos atveju trombas buvo ne tik plaučiuose, tačiau jo besiplaikstanti dalis buvo aptikta dešniąjame širdies skilvelyje. Gydytojos teigimu, tai yra reta būklė diagnozuojama nuo 7 – 18 proc. ūminės PATE atvejų: trombo „tranzitas“ iš venų į plaučių arteriją, t.y. galutinę jų stotelę.
„Tai ekstremaliai gyvybei pavojinga būklė susijusi su fatalinėmis išeitimis. Nepaisant diagnostinių pasiekimų, trombų pašalinimas iš dešinės širdies ertmių išlieka dilema. Įvairių studijų duomenimis, rekomenduojamas skirtingos gydymo taktikos: chirurginis trombų šalinimas, trombolizė, gydymas antikoaguliantais ar taikant perkutaninę embolektomiją. Negydant, tokių pacientų mirštamumas 100 proc., gydant 30- 50 procentų. Todėl laukti nebuvo kada, gydytojų konsiliumas pasvėręs visus už ir prieš, greta paruošus EKMO (ekstrakorporinę membraninės oksigenacijos) sistemą, buvo nuspręsta ligonę trombolizuoti“, - pasakojo D. Ringaitienė.
„Pradėjus trombolizę bijojome dėl trombo fragmentacijos. Todėl pasitelkę užsienio klinikų patirtį ir apsiginklavę EKMO sistema bei į sargybą paėmę širdies chirurgus nusprendėme atlikti trombolizę pagal naujausias metodikas. Pasirinktas variantas – trombolizę atlikti kelis kartus iš eilės. Po 72 valandų gydymo trombo dešiniajame širdies skilvelyje jau nebebuvo. Atlikus kompiuterinę plaučių angiografiją, pamatėme, kad plaučių arterija buvo visiškai tuščia - trombų nebebuvo“, - džiaugėsi gydytoja.
Pacientė renimacijos-intensyvios terapijos skyriuje gydyta 5 dienas, tolimesniam gydymui mergina buvo perkelta į II kardiologijos skyrių, iš kurio esant gerai fizinei būklei po šešių parų išvyko į namus.
„Malonu buvo sužinoti, kad Julija ne tik suspėjo į savo išleistuves, bet ir tapo viena iš geriausių Vilniaus miesto gimnazisčių. Ateityje, jei bus laikomasi gydytojų rekomenduoto gydymo ir vengiama rizikos veiksnių bei puoselėjama sveika gyvensena, Julija veikiausiai nebus priklausoma nuo vaistų ir galės netrikdomai studijuoti norimą archeologiją“, - sakė D. Ringaitienė.
Prasidėjus naujiems mokslo metams moksleiviams, studentams ir jų tėveliams gydytoja primena, kad, geriausias gydymas yra profilaktika.
„Visų trombozių ir tromboembolijų profilaktika yra aktyvumas, svorio kontrolė, pakankamas skysčių vartojimas ir, jeigu sergama kokiomis nors ligomis, jų gydymas. Dėl to reikia nenuvertinti fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos. Daugiau judėti pertraukų ir laisvalaikio metu, vartoti pakankamia skysčių, laikytis mitybos, poilsio režimo, kurie leis sėkmingiau siekti užsibrėžtų tikslų“, - reziumavo Santariškių klinikų specialistė.