Nušąla ne tik benamiai
Nors Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus l.e.p. vedėjas, gydytojas Artūras Šulnius sako, kad dažniausia grupė žmonių, kuriems galūnės taip smarkiai nušąla, kad reikia amputuoti, yra benamiai, vis dėl to pasitaiko situacijų, kuomet ir sotų bei šiltą gyvenimą turinčius žmones ištinka tokios nelaimės.
Prieš keletą metų Kauno klinikinės ligoninės gydytojai amputavo dalį nušalusių pėdų ir rankų pirštus žmogui, kuris turėjo darbą, namus, pilnavertiškai gyveno. Atsitiko taip, kad vyrą žiemos naktį užpuolė ir primušė, jis neteko sąmonės, 20–30 minučių gulėjo ant ledinės žemės ir nušalo galūnes.
Gydytojas taip pat pažymėjo miško darbuotojus, žvejus, kitus žmones, kurie daug laiko net ir žiemą praleidžia lauke. „Iš pradžių lyg paskausta kojos pirštą, žmogus toliau darbuojasi, nekreipia į tai dėmesio, o pašalimui būdinga nejautra – žmogus nejaučia skausmo. Pirštas užšalęs, baltas drėgnas, žmogus nejaučia ir nušąla“, – pasakojo gydytojas A. Šulnius.
Dar vienas nelaimingas atsitikimas, pasibaigęs amputacija – kaunietis ėjo Nemuno krantine ir netyčia įkrito į ledinį vandenį. „Ten, kur jis įkrito, nebuvo išlipimo, draugui neišėjo jo iškelti, 200 metrų nutempė jį iki išlipimo, o per tą laiką jis spėjo sušalti ir nušalti galūnes“, – pasakojo gydytojas.
Didesni šansai nušalti galūnes – kraujotakos problemų turintiems žmonėms. „Jeigu žmogaus galūnių kraujotaka ir taip bloga, dažniausiai pagyvenusių, dėl aterosklerozės pažeistų, jie linkę labiau nušalti. Tokiems žmonėms jau ir taip mažai kraujo priteka į galūnes, o šaltyje kraujotaka dar labiau sulėtėja“, – sako gydytojas A. Šulnius.
Kaip išvengti nušalimo?
Gydytojas A. Šulnius žmonėms, kurie ilgai žiemą dirba lauke, rekomenduoja bent kas dvi valandas įeiti į šiltą patalpą pasišildyti, išgerti karšto gėrimo.
Labai svarbu, kad rankos ir kojos būtų šiltai, batuose turi likti šiek tiek laisvos vietos (koja negali būti suspausta).
Taip pat labai svarbu, kad galūnės būtų sausos – jei pajuntate, kad dirbant kojos šlapios nuo prakaito ar vandens, naudinga būtų bent pasikeisti kojines į sausas.
Dažnai manoma, kad šaltyje padės alkoholis, tačiau jis kaip tik padidina riziką sušalti.
„Išgėrus, atrodo, lyg ir šilta, bet pavartojus alkoholio šilumos atidavimas tampa didesnis, todėl žmogus greičiau sušąla, ypač, jei drėgna avalynė, pirštinės, – pasakojo gydytojas. – Kai drėgna, nušalti nereikia net ir minusinės temperatūros, užtenka +2,+3, kartais ir esant +5 nušąlama.“
Gydytojas rekomenduoja naudoti šalčiui atsparius kremus, ypač veidui, rankoms.
Ką daryti sušalus?
Jei rankas ar kojas nušalote nesmarkiai (jos pabalo, paraudo, tapo nejautrios), neskubėkite aktyviai jų šildyti. Jei vis dar esate lauke, geriau netrinkite rankų su kokiu nors daiktu ar pirštine, geriau rankas ar kojas lankstykite, judinkite, šokinėkite – taip suaktyvinsite kraujotaką, rekomenduoja gydytojas.
„Jeigu atsiranda gėlimas, tai reiškia, jau pagavo šaltis, galūnės pašalo, tokiu atveju labai svarbi pirmoji pagalba.
Nušalusių vietų negalima trinti sniegu, kokiais nors daiktais. Trinti galima nebent ranka į ranką“, – pataria gydytojas A. Šulnius.
– Įėjus į šiltą patalpą, sušalusias galūnes reikėtų palikti ramybėje – nereikia skubėti jų atšildyti. Geriau rankas ar kojas aptvarstyti, gerti šiltus skysčius. Sušalusių rankų ar kojų nekiškite į karštą vandenį. Galūnės tiesiog natūraliai turi atšilti. Stiprus atšildymas padidina audinių nekrozę (žuvimą)“. Neteisingai suteikta pagalba gali padidinti nušalimo žalą.
Jei atsitiko taip, kad ilgą laiką buvote šaltyje ir galūnės iš ties smarkiai nušalo, jog nebegalite pats atšildyti, reikėtų kreiptis dėl skubios medicininės pagalbos, kad nušalimo pažeidos būtų efektyviai sumažintos.
„Tokiems pacientams skiriami specialūs kraujagysles plečiantys, šildantys skysčiai. Žmogus atšildomas pamažu, iš vidaus, – pasakojo gydytojas A. Šulnius. – Jeigu nepavyksta atšildyti arba pacientas kreipiasi per vėlai, vystosi audinių nekrozė, atsiranda atidalinamosios linijos ir tada aišku, kiek žmogus neteks galūnės. Tokios linijos išryškėja apie trečią savaitę nuo nušalimo.“
Nušalimo laipsniai
Nušalimo, kaip ir nudegimo intensyvumas, skirstomas į laipsnius. Jie būna paviršiniai arba gilūs.
1 ir 2A laipsniai – paviršiniai. Gydytojas A. Šulnius sako, kad pirmo laipsnio nušalimo metu dažniausiai oda tik parausta, gali tapti kiek nejautri, kai kada dėl susiaurėjusios kraujotakos gali pamėlynuoti. Pastarieji simptomai praeina savaime.
2B, 3, 4 laipsniai nustatomi tuomet, kai šaltis pažeidžia gilesnius audinių sluoksnius, atsiranda kraujingos pūslės, oda pradeda sluoksniuotis.
3, 4 laipsniu nušalusius žmonės tikrinant, nušalę audiniai būna kieti, kaip lenta. Šalčiui atslūgus išryškėja pūslės.
Gydytojas sako, kad 2A ir 2 B laipsnių nušalimas gali komplikuotis, todėl jau tuomet galūnes reikia gydyti kaip žaizdas, kad nesusiformuotų bakterinė infekcija ar lėtai gyjančios žaizdos.
Neįtikėtinai pasibaigęs nušalimas
Smarkiai nušalus galūnei, neišsiverčiama be medikų pagalbos – negyvą galūnę reikia pašalinti, likusią – sutvarkyti, kad ji gražiai ir sveikai sugytų, skiriami antibiotikai ir gydytojų priežiūra. Kauno klinikų gydytojas A. Šulnius pasidalino kiek kitaip susiklosčiusia galūnių nušalimo istorija.
„Prieš keletą metų, balandžio mėnesį, kai jau buvo šilta, pas mus apsilankė benamis. Sako – kažkas su kojomis blogai. Nuimame jo batus, o kartu nusiima ir dalis pėdų, – pasakojo gydytojas. – Tos likusios pėdų dalys buvo puikiai sugijusios, kaip po amputacijų geriausiame chirurginiame skyriuje.
Buvo taip, kad prieš keletą mėnesių jo galūnės nušalo, batų jis nė karto nebuvo nusiėmęs, todėl jam viskas sugijo – negyvi audiniai atsidalijo ir, kai mes nuėmėme batus, jie nukrito. Kvapas, žinoma, buvo baisus, ne visi atlaikė tą apžiūrėjimą.
Davėme žmogui naujus batus ir pagydytas jis savomis kojomis išėjo. Nors žmogus buvo išsekęs, nepavalgęs, neturėjo gyvenamosios vietos, viskas sugijo. Tai pavyzdys, įrodantis, kad žmogaus galimybės labai didelės.“