Pasak specialistų, dėl hormonų kaitos po gimdymo apie penkias dienas tęsiasi natūrali melancholinė būsena. Daugeliui moterų ji praeina be pasekmių, kitoms komplikuojasi pogimdyvine depresija ar net psichoze, gresiančia savižudybėmis, įsivaizdavimu, kad kūdikis apsėstas velnio, persekiojimo vaizdiniais ir kitokiomis baimėmis.
Dažniausiai depresija atsiranda praėjus 12 valandų po gimdymo
Vilniaus gimdymo namų direktorė Kornelija Mačiulienė, paklausta, ar teko girdėti apie pogimdyvinę depresiją, teigė iš tiesų susidurianti su tokiomis moterimis.
„Depresiją įtariame, jei pastebime, kad moteris tapo užsidariusi, nenori su niekuo bendrauti ir, svarbiausia, nenori bendrauti su vaiku, nebenori jo maitinti. Dažniausiai šie požymiai pasireiškia praėjus 12 valandų po gimdymo. Mat iš pradžių būna euforija, artimųjų sveikinimai ir pan. Tokiais atvejais pirmiausiai kviečiame savo psichologę, o jei jau yra labai gili depresija, - psichiatrą.
Pogimdyvinė depresija gali pasireikšti iš karto arba vėliau, kai moterys grįžta namo. Teko matyti moterų, kurios, turėdamos kokių nors skundų, ateina pas mus po 3-4 savaičių ir arba pačios paprašo psichologo konsultacijos, arba mes nusiunčiame“, - teigė pašnekovė.
Pasak jos, ši būsena labiausiai pasireiškia toms moterims, kurios dar prieš nėštumą turėjo įvairių depresinių nuotaikų. Kita moterų grupė – tos, kurios nėštumo metu pradeda bijoti gimdymo, o kai pagimdo – pradeda bijoti maitinti, vėliau – dar ko nors. Pastarosios į gilią depresiją gal ir neįklimpsta, tačiau psichologinės pagalbos joms taip pat reikia.
Psichozės pasekmės gali būti tragiškos
Psichologės Rūtos Bačiulytės teigimu, pogimdyvinė depresija susijusi su staigiais, ūmiais hormoniniais pokyčiais moters organizme. Taip pat įtakos turi ir pasikeitęs gyvenimo būdas, besikeičiantis tapatumo suvokimas, kai tiesiog moteris tampa mama, t. y. atsiranda naujas vaidmuo. Kaip jam besiruoštum nėštumo laikotarpiu, jis pateikia savų netikėtumų.
„Visi šie dalykai gali sužadinti pogimdyvinę depresiją arba tiesiog nerimastingą būseną, kai dėl visko nerimaujama: ar kūdikis sveikas, ar viskas jam gerai ir pan. Paveldėtą polinkį į psichikos sutrikimus turinčios moterys patiria ne tik pogimdyvinę depresiją, bet ir psichozę. Tokiu atveju moteriai netgi prireikia gydymo stacionare, nes ji ima neadekvačiai elgtis ir mąstyti, pradeda įsivaizduoti dalykus, kurių nėra, pavyzdžiui, kad kažkas kėsinasi į jos kūdikį arba kad jis yra velnio įsikūnijimas, didėja savižudybės rizika. Todėl artimieji visada turi būti labai dėmesingi gimdyvei, suteikti jai ne tik emocinę, bet ir fizinę paramą. Mat atsiranda daug smulkių dalykų, užduočių, kurias moteris turi greitai spręsti. Dažnai šeimose, aišku, taip ir yra. Anksčiau moterys po gimdymo pasikviesdavo mamą. Dabar ir vyrai ima mėnesio tėvystės atostogas, kas labai sveikintina.
Aišku, ne kiekviena moteris turi būtinai patirti pogimdyvinę depresiją. Didesnę riziką turi hormoniniams pokyčiams jautresnės moterys. Tačiau gimdymas – kritinė situacija ir iššūkis kiekvienai moteriai, beje ir visai jaunai šeimai. Jis paveikia ir vyrus. Būna atvejų, kai vyrai po gimdymo nori bėgti iš namų, mažiau juose būti. Tai jų reakcija“, - pasakojo psichologė.
Kas geriau kūdikiui – natūralus maitinimas ar antidepresantais išgydyta mama
Pasak jos, dažniausiai depresija pasireiškia iškart po gimdymo. Kai kurios moterys per porą savaičių susitvarko pačios, kitoms ji gali tęstis metus ar daugiau. Todėl labai svarbu ją pastebėti ir nelaukti, kol būsena dar labiau pablogės.
„Moteris gali užsisukti užburtame rate: kaltinti save, kad yra bloga mama, bloga žmona, kad nesusitvarko, nemoka prižiūrėti kūdikio. Be abejonės, prasideda ir santykių problemos šeimoje. Moteris gali nenorėti turėti intymių santykių, dėl savo irzlumo gali būti pikta ant vyro, jai gali atrodyti, kad apskritai su niekuo negali susidoroti. Iš savo praktikos žinau atvejį, kai labai profesionali, karjerą padariusi moteris, sugebėdavusi spręsti įvairiausias problemas, tapusi mama visiškai sutriko, pasimetė ir nežinojo, ką daryti su kūdikiu. Moteriai atrodė, kad ją kažkas tarsi ėmė ir pakeitė. Todėl labai svarbu, kad šalia būtų supratingi ir mylintys artimieji, kurie paaiškintų, kad būti mama išmokstama palaipsniui, ja netampama iš karto ir tobulų mamų nėra, pakanka būti tiesiog mylinčia mama. Kai moteris apsipranta su savo situacija, praeina ir depresija.
Iškart po gimdymo 3-5 dienas natūraliai tęsiasi melancholinė būsena
Vilniaus gimdymo namuose dirbant perinatalinė psichologė-psichoterapeutė Ina Zamanskaja-Samuchova teigė, kad pačios moterys dėl pogimdyvinės depresijos ateina labai retai. Jas atsiunčia gydytojai įtardami, kad fiziologiniai skundai, dėl kurių į juos kreipiamasi, susiję su psichologinėmis priežastimis.
„Svarbu žinoti, kad moteris iškart po gimdymo natūraliai būna melancholinės būsenos, kuri tęsiasi nuo 3 iki 5 dienų. Labai dažnai šios būsenos nepastebi net pačios mamos, kadangi ją nustelbia džiaugsmas dėl gimusio kūdikio, priežiūros rūpesčiai, ypač kol jos ligoninėje. Tačiau kai jos grįžta namo, susiduria su sunkumais ir dažniausiai artimieji, bet ne jos pačios, pamato, kad kažkas negerai. Bendri pogimdyvinės depresijos simptomai: liūdna nuotaika, apatiškumas, nėra noro gyventi, kažką daryti, aukštas nerimo jausmas, įtampa, baimė. Moteris dažnai verkia pati nesuprasdama dėl ko.
Didesnę pogimdyvinės depresijos riziką turi moterys, kurios kažkada jau turėjo depresijos epizodų, tačiau ruoštis šiam periodui turėtų visos moterys. Šiais laikais tai nesudėtinga – yra daugybė įvairiausių parengiamųjų kursų nėščiosioms, testai, t. y. klausimynai, kurių pagalba moteris gali pasitikrinti, kaip ji jaučiasi, kokie jos santykiai šeimoje, ką ji galvoja apie vaiką ir pan. Taigi jei moteriai rūpi psichologinė būsena, ji tikrai gali rasti pagalbą. Tačiau ne mažiau svarbus giluminis noras turėti vaiką. Juk būna visokių situacijų, kai nėštumas neplanuotas, nelauktas ir moteris visą nėštumo laiką galvoja tik apie tai, kad nenori vaiko. Tokiu atveju pagimdžius depresija neišvengiama, jei moteris nesikreips pagalbos dar iki gimdymo“, - sakė pašnekovė.
Ar verta įvesti privalomas psichologo konsultacijas prieš abortą
I. Zamanskajai-Samuchovai tenka matyti moterų, kurios savo pareigas atlieka gerai – vaikas maitinamas ir prižiūrimas, tačiau pačios jaučia nuolatinę įtampą, dažnai be priežasties verkia, puola į apatiją. Jos pačios nesusivokia ieškoti pagalbos – atvedamos artimųjų. Kitoms depresija, kaip jau minėta, pasireiškia iškart po gimdymo, dar stacionare. Šios moterys tampa šaltos vaiko atžvilgiu, nejaučia jam švelnių jausmų, mažai juo domisi, nebendrauja su juo, o kartais netgi išreiškia priešiškumą vaikui žodžiais, nenori jo maitinti pačios, tikina, kad nevalgo pats vaikas, nors jei pokalbis pavyksta ir moteris sugeba atsipalaiduoti, ji pati nustemba, kaip puikiai vaikas žindžia krūtį.
Pasak perinatalinės psichologės-psichoterapeutės, jei moteris nesprendžia savo problemų iš karto, po 5-7 metų jai vis tiek tenka ieškoti specialisto pagalbos, tik jos būklė būna labai užleista, todėl ji teigiamai vertina Švedijoje visoms gimdyvėms privalomas psichologo konsultacijas. Nors statistiškai šis sutrikimas užklumpa tikrai ne kiekvieną moterį, prevencija labai sveikintina. Lietuvoje iki šiol psichologais dirbdavo tie patys ginekologai. Tik nuo šių metų patvirtinta tvarka, pagal kurią gimdymo namuose turi būti psichologo etatas.
„Beje, pas mane ateina moterys konsultuotis ir dėl nėštumo nutraukimo. Žinau, Italijoje tokios konsultacijos, padedančios moteriai suprasti, ar ji tikrai to nori, prieš abortą privalomos. Aš manau, kad panaši sistema pas mus taip pat turėtų būti. Kita vertus, ji turi du galus – labai sunku ir psichologui, ir moteriai, jeigu ši ateina nemotyvuota, per prievartą. Tokia konsultacija beprasmiška. Todėl vis dėlto turėtų būti palikta teisė jos atsisakyti, pasirašant taip pat, kaip atsisakoma gydymo“, - svarstė pašnekovė.