Nuo krūties vėžio miršta daugiausiai darbingo – 45–64 metų amžiaus moterys. Per pastaruosius 20 metų sergamumas vėžiu išaugo daugiau kaip 2,3 karto. Pasak gydytojų, savo darbo neatlieka tiek pačios pacientės, neatvykdamos pasitikrinti, tiek valstybė, mat dėl onkologinių ligų kyla įvairiausių problemų.
Apie tai buvo kalbėta Seime vykusioje judėjimo „Minios balsas: kurkime ateitį be vėžio“ spaudos konferencijoje „Ar Lietuva pajėgi pagerinti ankstyvą krūties vėžio diagnostiką ir sumažinti mirtingumą iki 2025-ųjų?“
Jei nebus imtasi veiksmų, gali sustoti operacijos
Šiuo metu Lietuvoje krūties vėžį operuoja 16 chirurgų, o per metus jie atlieka apie 2000 operacijų.
Pusė iš šių gydytojų neturi krūties onkochirurgo pažymėjimo, kuris pastaraisiais metais buvo išduodamas gydytojams chirurgams išklausius „Įvadinį krūtų onkochirurgijos kursą“ ir suteikdavo teisę verstis krūties onkochirurgijos praktika. Teisė atlikti krūties vėžio operacijas neturint šio pažymėjimo laikinai pratęsta iki 2024 m. sausio mėn. 1 d.
„Lietuvos krūties vėžio asociacija, vienijanti gydytojus, dirbančius su krūtų vėžiu sergančiais ligoniais, siekia šio pažymėjimo išdavimo ilgiau nei 5-erius metus šioje srityje dirbantiems gydytojams chirurgams išimties tvarka. Mat Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Podiplominių studijų centras šiuo metu neorganizuoja kursų dėl programos atnaujinimo, tad juos išklausyti ir įgyti pažymėjimą iki kitų metų neįmanoma, sako Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė dr. Agnė Čižauskaitė. – Jei nebus patenkintas asociacijos prašymas, nuo kitų metų Vakarų Lietuvoje krūtų vėžio operacijos nebus atliekamos, t. y. iki 400 operacijų per metus. Taip pat nebus atliekamos ir krūtų atkūrimo operacijos sostinėje.“
Anksti nustatyti krūties vėžį galima tik tikrinantis prevenciškai
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai prof. Sonata Jarmalaitė sako, kad nors krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga, pastaruosius 30 metų sergančiųjų krūties vėžiu penkerių metų išgyvenamumas didėjo apie 10 metų ir dabar Vakarų Europos šalyse siekia apie 85 proc. Įdomu tai, kad XIX amžiuje krūties vėžys Lietuvoje buvo labai reta liga ir vadinta vienuolių liga. Nors gyvename ilgiau, bet dėl to dažniau ir sergame, todėl sveikatą prižiūrėti reikia ypač atidžiai.
„Lietuvoje penkerių metų išgyvenamumo vidurkis – apie 77 proc. Tuo atveju, kai liga nustatoma ankstyvų stadijų, prognozės yra stulbinamai geros: nustačius 1 stadijos ligą, 5 metus išgyvena beveik visos moterys, bet pavėlavus, 5 metus teišgyvena vos trečdalis sergančiųjų 4 stadijos liga“, – sako prof. S. Jarmalaitė.
Anksti nustatyti krūties vėžį galima tik prevencinėse programose, mat kai darinį krūtinėje gali apčiuoti jau pati moteris – liga dažniausiai būna pažengusi. Dėl krūties vėžio prevenciškai tikrinamos visos moterys, sulaukusios 50 m., ketvirtadalis visų krūties navikų aptinkama prevencinių patikrų metu. Deja, bet tik pusė moterų, turinčių galimybę nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio, šia galimybe naudojasi.
Štai Nacionalinis vėžio insitutas vien praeitais metais pasitikrinti kvietė 6 tūkstančius moterų pasitikrinti, iš atėjusių į patikrą net 32 moterims nustatytas krūties vėžys. Didžiajai daliai – ankstyvosios stadijos. Visgi gydytojai vis garsiau šneka, kad programą reikia pradėti jaunesnėms moterims, nes sulaukus 50 metų ir pirmą kartą atėjus pasitikrinti, vėžys jau gali būti išplitęs.
„Kadangi Europoje vėžiu dažniausiai serga 45–69 metų moterys, Europos ekspertų grupė pasiūlė ankstinti nemokamai mamografinėje krūtų patikroje dalyvaujančių moterų amžių, o moterims, turinčioms tankų krūtų audinį, atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Europos ekspertai taip pat siūlo sudaryti moterims galimybę išsitirti dėl paveldimo krūties vėžio rizikos, taikyti mamografus su tomosinteze, automatinį krūtų ultragarso tyrimą. Anot ekspertų, prevencinių programų rekomendacijos turi būti lanksčios ir nuolat atnaujinamos“, – teigė prof. S. Jarmalaitė.
Lietuvoje senokai parengtos ekspertų rekomendacijos atnaujinti krūties vėžio prevencinę programą. Jos numato prevenciškai tikrinti moteris nuo 45 metų. Suskaičiuota, kad, išplėtus profilaktiškai tikrinamų moterų amžių, Lietuvoje kasmet būtų papildomai nustatomi 365 krūties vėžio atvejai.
„Kol antri metai ekspertų rekomendacijos guli valdininkų stalčiuose, šimtai moterų kasmet ateis gydytis progresavusį vėžį. Tuomet tai šaliai atsisuks daug didesniais kaštais –medikamentinis krūties vėžio gydymas šaliai kainuoja vidutiniškai iki 35 tūkst. eurų, o kur dar prarastas darbingumas, artimųjų laikas! Krūties vėžio prevencinio tikrinimo paankstinimas leistų šaliai sutaupyti milijonus, o moterims dovanotų sveiko gyvenimo metus“, – įsitikinusi specialistė.
2017 m. didžiausias sergamumas krūties vėžiu buvo Druskininkų, Šiaulių miesto ir Pasvalio rajono savivaldybėse. Todėl judėjimas „Minios balsas“ kartu su Panevėžio ligonine bei „Affidea“ klinika balandžio mėnesį inicijuoja akciją – Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio regionų moterys bus kviečiamos nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio.
Vardija kylančias problemas
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė konferencijoje išvardijo ir daug problemų, dėl kurių prevencijos programose dalyvauja taip mažai žmonių. Pasak jos, nėra centralizuotai veikiančios sistemos, kuri siųstų priminimus pacientams pasitikrinti, todėl kai kurie šeimos gydytojai savo pacientų net nepakviečia.
Be to, nėra programų, kurios šviestų žmones, kaip vystosi vėžys, ir kodėl jį būtina anksti gydyti. Pačioje Sveikatos apsaugos ministerijoje, pasak N. Čiakienės, nėra atsakingos grupės žmonių, dirbančių tik su onkologinėmis ligomis.
„Tyrimai rodo, kad 1 iš 2 asmenų tam tikru gyvenimo etapu išgirs onkologinės ligos diagnozę. Nesiimant veiksmų dabartinėms tendencijoms pakeisti, vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi ir Lietuvoje, ir Europos Sąjungoje“, – teigia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos POLA vadovė Neringa Čiakienė.
Pasak N. Čiakienės, kol valstybė vėluoja priimti sprendimus, kai kurios savivaldybės stebina gerąja prasme. Štai Jonavos rajono savivaldybė drauge su Jonavos ligoninės konsultacine poliklinika kviečia visas 25–49 metų rajono moteris atlikti profilaktinį krūtų echoskopinį tyrimą be šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimų.
Tikslių skaičių, kiek yra sergančių, Lietuva neturi
Kaip pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, Onkologijos instituto vadovė prof. Elona Juozaitytė, duomenys, kurie atspindi mūsų šalies onkologinę situaciją, yra neišsamūs ir netikslūs.
„Vienas iš svarbių onkologinės pagalbos teikimo sėkmės komponentų yra tiksli informacija apie sergamumo vėžiu, mirtingumo bei pacientų išgyvenamumo rodiklius. Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų duomenų kaupimas ir nuasmenintų duomenų panaudojimas yra būtina sąlyga sėkmingai įgyvendinti kovos su vėžiu planą“, – sakė profesorė.
2017 metų duomenimis sergamumas krūties vėžiu, Vėžio registro duomenimis, buvo registruotas 1477 žmonėms, o Higienos instituto duomenimis, tais pačiais metais – 2807 nauji atvejai.
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės Onkologijos departamento vadovas dr. Alvydas Česas pasakojo, kad krūties vėžiu serga vis daugiau ir vis jaunesnės moterys, todėl prevencinę patikrą reikėtų pradėti atlikti anksčiau. Tačiau net ir dabar Lietuvoje prevenciškai dėl krūties vėžio pasitikrina tik 53 proc. moterų, kurios turi pasitikrinti, kai ES vidurkis – 65 procentai.
„Turime daug skaitmeninių įrankių, kurie galėtų padėti, bet jie nėra gerai koordinuojami. Negalime tikėtis proveržio, kol neįdiegsime Registrų centro posistemės, kuri nusiųstų pasitikrinti ir tas moteris, kurios niekuo nesiskundžia,– pasiūlytų joms vietą, laiką kur galėtų pasitikrinti, – kaip yra Slovėnijoje, kai šeimos gydytojas apie kiekvieną pacientę, kuri turi pasitikrinti, gauna pranešimą ir gali automatiškai jai siųsti kvietimus. Registrų centrui pateikėme užklausą dėl tokios posistemės diegimo, tačiau atsakymo negavome“, – sako dr. A. Česas.
Nesitikrina, nes nieko nejaučia
Šių metų sausį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad bent kartą per metus pas šeimos gydytoją profilaktiškai apsilanko 33 proc. pacientų, o 24 proc. – tik kartą per dvejus metus.
Pasak Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narės gydytojos Jurgos Dūdienės, dalis žmonių programose nedalyvauja, nes neturi kuo nuvykti į didesnius miestus, bijo palikti namus.
„Kokiu transportu vykti, kiek sugaišiu, gal net visą dieną teks paskirti. Sulaukiame tokių atvejų, kai kalbame su moterimi jau po metų, sakome, kad rašėme siuntimą, kaip atsitiko, kad nepasitikrinote? Atsako, kad neturėjo laiko ir gerai jaučiasi. Dažniausias atsakymas – nieko nejaučiu, nieko neužčiuopiu, todėl man viskas gerai.
Dar sulaukiame tokio pasakymo, kad bijau sužinoti, geriau nežinosiu. Dalis žmonių vėžio diagnozę priima kaip nuosprendį. Man skaudu šia tema kalbėti, nes trys mano artimos draugės, 42–43 metų amžiuje jau turi antros stadijos vėžį. Joms net paankstinta programa būtų labai toli“, – sakė J. Dūdienė.
Tačiau gydytoja pabrėžia, kad labai daug tyrimų gali atlikti šeimos gydytojai, kurie yra arti žmonių gyvenamosios vietos, ir tai užtrunka trumpą laiką.
Krūties vėžio statistika
– Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų šios onkologinės ligos atvejų, kas dieną krūties vėžio diagnozę išgirsta 4–5 lietuvės;
– Sergamumas krūties vėžiu didėja po 2 proc. kas metus;
– Lietuvoje ankstyvų stadijų nustatoma tik apie 74 proc. visų krūties vėžio atvejų, o 50–69 metų amžiaus moterims tik apie 30 proc. visų vėžio atvejų nustatomi atrankinės mamografinės patikros metu;
– Krūties vėžys yra dažniausia moterų mirties priežastis;
– Lietuvoje 2017 m. nuo šios ligos mirė 488 moterys;
– 2017 m. duomenimis, penkerius metus po diagnozės išgyvena daugiau kaip 79 proc. moterų;
– Lietuvoje išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, ir toliau išlieka prasčiausias Europoje ir vienas prasčiausių pasaulyje;
– 2017 m. Lietuvoje gyveno daugiau kaip 16,5 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, o 6,6 tūkst. iš jų gyvena 10 metų ir ilgiau;
– Daugiau kaip 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų;
– Didžiausi sergamumo krūties vėžiu rodikliai 2017 m. buvo Druskininkų, Šiaulių miesto ir Pasvalio rajono savivaldybėse, mažiausi – Šilutės rajono, Klaipėdos rajono ir Plungės rajono savivaldybėse;
– Iš miestų didžiausi rodikliai buvo Šiaulių, Visagino ir Alytaus miestų savivaldybėse.