Onkologė apie žmogų sužlugdantį gydymą: apgauti vėžį padės ir badavimas

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet vėžiu suserga apie 18 tūkstančių žmonių ir apie 8 tūkstančiai miršta nuo šios ligos. Šoką dėl siaubingos diagnozės apsunkina ir mintis apie laukiantį gydymą. Kauno klinikų Onkologijos skyriaus vadovė docentė Rasa Jančiauskienė DELFI sutiko papasakoti apie chemoterapiją, kuri, jos teigimu, vis veiksmingesnė, tačiau priklausanti nuo daugelio veiksnių, kuriuos gali lemti ir pats pacientas.

Apie tai, kaip veikia šis gydymo būdas, kokie vaistai naudojami ir kuo gali padėti badavimas – interviu su specialiste.

- Sutiksite, kad dažnam vien žodis chemoterapija skamba išties baugiai ir jį dažniausiai siejame su šio gydymo padariniais. Ar galite pirmiausiai paaiškinti, kas yra chemoterapija, kokie vaistai jos metu naudojami? 

- Onkologai vėžio gydymą vaistais vadina sisteminiu. Sisteminio gydymo metodų yra ir daugiau, ne tik chemoterapija. Tai ir taikinių terapija, biologinė terapija, imunoterapija, hormonoterapija, vakcinos. Chemoterapija – tai gydymas vaistais, kurie naikina vėžio ląsteles. Pagal veikimo mechanizmą jie gali priklausyti įvairioms vaistų grupėms. Pvz., yra ir antibiotikų grupės chemoterapinių vaistų. Paprastai chemoterapija veikia tik aktyviai besidalinančias ląsteles, todėl paveikia ne tik vėžio, bet ir aktyviai besidalinančias sveikų audinių ląsteles. Plauko folikulai, gleivinių, kaulų čiulpų ląstelės taip pat aktyviai dalinasi, todėl gali būti pažeistos gydymo metu. Todėl labai svarbu ne tik suleisti chemoterapinius vaistus, bet ir padėti žmogui išvengti /susilpninti jų sukeliamus šalutinius poveikius.

- Kaip kiekvienam pacientui parenkamas veiksmingiausias gydymas?

- Klinikinėje praktikoje vadovaujamasi taip vadinama įrodymais pagrįsta medicina. T.y., šiandien nauji vaistai ar jų deriniai yra registruojami, kai klinikiniuose tyrimuose įrodoma jų nauda (susilpnina simptomus, pailgina gyvenimo trukmę, padidina tikimybę pasveikti). Labiausiai patyrę įvairių sričių ekspertai sudaro taip vadinamas gaires, kaip geriau gydyti vieną ar kitą ligą. Parenkant gydymą labai svarbu atsižvelgti į konkretaus paciento organizmo ypatybes, vėžio ląstelių receptorių raišką ar genų mutacijas. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje vadovaujamės geriausių Amerikos ir Europos vėžio centrų parengtomis rekomendacijomis.

- Nuo ko priklauso šalutinis chemoterapijos poveikis? 

- Kaip jau minėjau, vaistai nuo vėžio paveikia tik intensyviai besidauginančias ląsteles (tiek vėžio, tiek sveikąsias), ramybės fazėje esančioms poveikis kur kas silpnesnis ar jo nėra. Apie kiekvieno vaisto dažniausius šalutinius poveikius galima pasiskaityti vaisto apraše. Tačiau šalutinių poveikių intensyvumas neretai priklauso ir nuo žmogaus organizmo metabolizmo, įvairių vaistą perdirbančių fermentinių sistemų aktyvumo. Jeigu vaistas konkrečiam žmogui iš organizmo pašalinamas sunkiau (paprastai jie pašalinami perdirbus kepenyse arba per inkstus), tai kraujyje gali susidaryti didelė vaisto koncentraciją ir žmogui šalutiniai vaisto poveikiai bus intensyvesni.

- Kiek gydymas chemoterapija yra veiksmingas?

- Gydymo rezultatai labai priklauso nuo to, kokiu tikslu chemoterapija yra skiriama: ar liga radikaliai išoperuota ir chemoterapija siekiama padidinti pasveikimo tikimybę, ar liga yra išplitusi ir pasveikimas neįmanomas – tokiu atveju gydymo tikslas yra susilpninti simptomus, pailginti gyvenimo trukmę.

Jei pacientas radikaliai išoperuotas (t.y. navikas, pašalintas iš esmės) skiriamas taip vadinamas adjuvantinis (kitaip – papildomas) gydymas. Jo tikslas yra padidinti pasveikimo tikimybę. Kad suprastumėte skirtingų gydymo metodų naudą, pabandysiu pateikti pavyzdį. Štai sergančiųjų III stadijos gaubtinės žarnos vėžiu tikimybė pasveikti (paprastai yra vertinamas taip vadinamas 5 metų išgyvenamumas) operacijos dėka yra apie 50 proc. Papildomai skiriant chemoterapiją tikimybė pasveikti padidėja 10-17 proc. (priklauso nuo chemoterapinio gydymo intensyvumo: intensyvesnis gydymas yra veiksmingesnis, tačiau jo metu tenka patirti daugiau nepageidaujamų vaistų šalutinių poveikių). Taigi, iš 100 trečios stadijos gaubtinės žarnos vėžiu sergančių ir adjuvantine chemoterapija gydomų žmonių chemoterapijos dėka pasveiks 10-17. 

Kitiems 83-90 chemoterapija ligos eigos nepakeis (t.y. apie 50 jų būtų pasveikę operacijos dėka, likusiems 33-40, deja, liga atsinaujins kuriuo nors vėlesniu laikotarpiu, nepaisant operacijos ir taikytos chemoterapijos). Šiandien onkologijos mokslas ieško taip vadinamų predikcinių veiksnių, kurie leistų atskirti, kuriems gi pacientams chemoterapija tikrai veiksminga ir padės pasveikti. Tokių veiksnių išaiškinimas leistų chemoterapiją ar kitą sisteminį gydymą skirti tik tiems, kuriems toks gydymas padėtų pasveikti ir neskirti tiems, kuriems chemoterapija ligos eigos/prognozės nepakeistų.

- Ar pacientas gali padidinti chemoterapijos veiksmingumą? 

- Tyrimais yra įrodyta, kad gydymo sėkmė iš dalies priklauso nuo to, ar pavyksta pilnai realizuoti visus gydymo kursus. Ypač svarbu nemažinti vaistų dozių, jų sumažinimas gali pabloginti gydymo rezultatus.

Taip vadinama žmogaus funkcinė būklė taip pat svarbi. Jei paciento būklė labai bloga (daugiau kaip pusę dienos dėl ligos guli lovoje), dažniausiai chemoterapija tokiems pacientams yra per sunkus gydymo metodas. 

Chemoterapija tikrai nėra panacėja, tačiau vertinant įvairius laikotarpius galima pasakyti, kad gydymo rezultatai gerėja. Svarbu, kad žmogui būtų prieinami visi reikalingi gydymo metodai: kompetetingo chirurgo atliekama operacija ligoninėje, kurioje vėžys operuojamas dažnai (visada pasiklauskite chirurgo, kiek tokios ligos atvejų jis operuoja per metus), kokybiška spindulinė terapija, veiksmingi vaistai.

Ne mažiau svarbu ir pakankamas fizinis aktyvumas bei teisinga mityba. Reikėtų valgyti daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų, nevalgyti pusgaminių, nepiktnaudžiauti cukrumi, pienu, mėsa (gera mėsa – gyvūnų, kurie maitinosi žole ir pakankamai daug judėjo). Pastaruoju metu reabilituojamas badavimas. Jo metu sveikosios organizmo ląstelės pereina į ramybės fazę, todėl mažiau pažeidžiamos chemoterapijos, tuo tarpu vėžio ląstelės dalinasi aktyviai ir chemoterapijai yra jautrios.

- Kaip vėžio gydymas chemoterapija pasikeitė ilgesnėje laiko perspektyvoje - ar keičiasi vaistai, technologijos, kursų ilgumai?

- Kasmet yra patvirtinama dešimt – keliolika naujų vaistų vėžiui gydyti, antra tiek vaistų praplečiamos indikacijos. 21 amžius yra biologinės terapijos, taikinių terapijos amžius. Tačiau naujieji vaistai visiškai nepakeitė, „neišstūmė“ chemoterapijos. Pagrindinės tendencijos šiandien - siekiama skirti pacientui individualiai pritaikytą gydymą, atsižvelgiant į organizmo ypatybes ir vėžio požymius (tiriama, ar yra specifiniai receptoriai, genų mutacijos, kurie rodo, kad kažkuris konkretus vaistas tam konkrečiam pacientui yra veiksmingas).

Tačiau kaip sako Nobelio premijos laureatas DNR dvigubos spiralės atradėjas Džimas Vatsonas, onkologijos mokslas nuėjo ne visai teisinga linkme. Iki šiol didžiausias dėmesys buvo skirtas vėžio ląstelėms, vaistais, spinduline terapija, operacija buvo siekiama jas sunaikinti. Tačiau nebuvo kreipta pakankamai dėmesio į patį žmogų, jo organizmo terpę, kurioje ta liga vystosi. Todėl labai svarbu suprasti vieną taisyklę: 80-čia proc. sveikata priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, mitybos, 10 proc. nulemia paveldimi genų pokyčiai ir tik 10 proc. sveikata priklauso nuo medicinos. Ši taisyklė galioja ir sveikiesiems ir jau sergantiems.

- Yra nemažai žmonių, nepritariančių gydymui chemoterapija, ieškančių alternatyvų, kuriančių sąmokslo teorijas.

- Kaip jau sakiau, vaistai nėra visagaliai. Dabar žmonės įsivaizduoja, kad galima maitintis bet kuo (daug miltinių produktų, „greito“ maisto, gaiviųjų gėrimų, traškučių ir kitokio „gėrio“), per dienas sėdėti prie kompiuterio, o po to išgėrus piliulę susigrąžinti sveikatą. Taip nėra. 

Nemanau, kad „specialiai kuriami“ neveiksmingi vaistai. Mokslininkai stengiasi, tačiau žmogaus organizmas yra toks tobulas, kad į jį „kištis“ reikia labai atsargiai, nes viena gydant galima kita sugadinti. Vėžio ląstelės gyvybiniai procesai sudėtingi: jei blokuoji vieną patogenetinį kelią, ji gali „įjungti“ kitus kelius ir išgyventi (panašiai, kaip metro sistema: uždarius vieną kelio atkarpą, iš taško A į tašką B galima nuvykti aplinkiniu keliu). Todėl viską reikia daryti kompleksiškai: susirgus ne tik gydytis operacija, vaistais, spinduline terapija, bet ir teisingai maitintis, daug judėti (nebūtinai sporto salėse; panašu kad elementarus kasdienis pasivaikščiojimas yra labai naudingas ir prailgina gyvenimo trukmę), vengti streso (ilgalaikis stresas sukelia lėtinį uždegimą – o tai sąlyga įvairioms „civilizacijos“ ligoms vystytis), taikiai sugyventi su aplinkiniais.

- Ačiū už pokalbį.