„Statistika yra dvipusė: sergamumas vėžiu didėja, bet išgyvenamumas gerėja. Tai įmanoma dėl ankstyvosios diagnostikos ir inovacijų. Paskaičiuota, kad per 26 metus, kai vyko tikrai didelis progresas vėžio diagnostikoje ir gydyme, išsaugotų gyvybių skaičius didėjo 29 proc., tai išsaugoti 3 mln. gyvybių, visa Lietuva“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė Sonata Jarmalaitė.
Anot jos, proveržį duoda inovatyvūs vaistai ir naujos diagnostinės technologijos, o „Lietuva kol kas puikia išsaugotų gyvybių skaičiaus, proporcingai didėjančio kiekvienais metais, statistika pasigirti negali“.
Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas Mindaugas Jievaltas pažymėjo, kad dėl ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programos naujų šio vėžio atvejų skaičius yra stabilizavęsis, tačiau „mirštamumo vidurkiai gerokai didesni nei Europoje ir tai implikuoja, kad su gydymu turbūt ne viskas gerai“.
„Naujos technologijos, nauji vaistai leidžia mums anksčiau nustatyti ligą, efektyviau jį kontroliuoti, natūralu, visi nauji dalykai kainuoja. (...) Nauji vaistai pas mus paprastai atsiranda su kokių 4–5 metų pauze. Labai yra sudėtinga sergančiam pacientui sakyti, tu palauk, mes tavęs negydysime (naujausiais vaistais – BNS), taupome biudžetines lėšas“, – sakė medikas.
„Yra prašymas asmenims, kurie dalyvauja kompensavimo klausimų sprendimuose, tuos sprendimus daryti greičiau, skaidriau, maksimaliai įtraukiant visuomenę, profesines gydytojų organizacijas, nekurti kokių nors fantasmagorinių mechanizmų, kurie stabdytų tų vaistų atėjimą“, – kalbėjo Kauno klinikų atstovas.
Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas Laimonas Griškevičius sakė, kad Lietuvoje pacientas naujų vaistų laukia beveik dešimt kartų ilgiau nei pacientas Vokietijoje.
„Visos technologijos, kurios pasiekia pacientą, gerina išgyvenamumą. Statistika Lietuvoje, deja, nėra tokia gera. Žiūrint objektyviai, kiek trunka vaistui nuo onkologinės ligos pasiekti pacientą Lietuvoje ir Vokietijoje, Lietuvoje yra 902 dienos, Vokietijoje ta trukmė yra 82 dienos – beveik dešimt kartų ilgiau naujam vaistui trunka pasiekti pacientą. Tai reiškia, kad pacientai ilgą laiką negauna tinkamo gydymo, natūralu, kad mirtingumas Lietuvoje nemažėjo, palyginti su daugeliu pasaulio šalių“, – sakė L. Griškevičius.
„Nors mes pastaruoju metu turime nemažai naujų vaistų onkologinėms ligoms gydyti, bet taip vadinamame rezerviniame vaistų sąraše, t. y. vaistai, kurie praėjo vertinimą ir įrodyta, kad jie efektyvūs, šiuo metu yra 18 vaistų, iš jų 14 – onkologinėms ligoms gydyti, bet jie paciento nepasiekia ir neaišku, kada pasieks. Pastarąjį kartą rezervinio sąrašo vaistai buvo pradėti kompensuoti prieš metus, vadinasi, beveik metus mes neturime jokių inovacijų“, – kalbėjo profesorius.
Medikas teigė, kad nauji vaistai būtų prieinami, jei Lietuva skirtų daugiau lėšų jiems įsigyti.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl vaistai nepasiekia pacientų – nepakankamas finansavimas. Lietuva tikrai labai mažai lėšų skiria savo sveikatos priežiūrai, 4 proc. BVP, o EBPO valstybės skiria 8,8 proc. savo sveikatai“, – teigė L. Griškevičius.
Spaudos konferenciją Seime minint Pasaulinę vėžio dieną surengusi konservatorė Irena Degutienė priminė statistiką – Lietuvoje 50 žmonių kasdien sužino, kad susirgo vėžiu, – 18 tūkst. kasmet.
„Šiuo metu onkologinėmis ligomis serga apie 80 tūkst. Lietuvos gyventojų, kas penktas, apie 20 proc. miršta. Tarp vyrų pirmauja prostatos vėžys, tarp moterų – krūties vėžys, vaikai dažniausiai kenčia nuo kraujo vėžio“, – sakė parlamentarė.
Lietuvos vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama beveik 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Moterys dažniausiai serga odos piktybiniais navikais ir krūties vėžiu, vyrams dažniausiai nustatomi priešinės liaukos ir plaučių navikai.
Kasmet Lietuvoje nuo onkologinių ligų miršta daugiau nei 8 tūkst. žmonių.
Sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį paskelbtame pranešime teigia dedanti pastangas, kad žmones pasiektų nauji kompensuojami vaistai, būtų prieinami brangūs tyrimai, gydymo įstaigose veiktų moderni įranga, užtikrinta psichologinė pagalba onkologiniams ligoniams ir jų artimiesiems.
„Dedame visas pastangas, kad žmogus, užkluptas sudėtingos ligos, turėtų galimybes gauti kokybišką gydymą, reikalingus vaistus. Kartu su pacientų organizacijų atstovais nuolat ieškome būdų, kaip tobulinti sistemą, imamės tų sprendimų, kuriems iki šiol pritrūkdavo ir finansų, ir politinės valios“, – pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Anot pranešimo, per pastaruosius dvejus metus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti 75 nauji, iki šiol nekompensuoti vaistai, iš jų beveik pusė – 33 – skirti onkologinėms ligoms gydyti. Pernai pradėti kompensuoti vaistai, skirti kovai su plaučių, inkstų onkologiniais susirgimais, taip pat skirti lėtinei limfocitinei leukemijai, mantijos ląstelių limfomai ir kitiems susirgimams gydyti.
Anot ministerijos, palyginus 2014 ir 2018 metus, Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos brangiems kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos su fluorodeoksigliukoze (PET) tyrimams padidėjo nuo 1,3 mln. iki 3,8 mln. eurų.
Vėžys išlieka viena iš pagrindinių sveikatos problemų visame pasaulyje. 2018-aisiais pasaulyje diagnozuota apie 17 mln. naujų vėžio atvejų, nuo ligos mirė 9,6 mln. žmonių.