Velžio komunalinis ūkis turi dokumentus, patvirtinančius, kad kurą pirko iš konkrečių dviejų tiekėjų, bendradarbiaujančių su bendrovės „Baltpool“ valdoma Biokuro birža, tačiau negali įrodyti, jog būtent iš jų gavo formaldehidu – cheminiu kancerogenu ir alergenu, galinčiu sukelti vėžį ir apskritai kenkiančiu sveikatai – užterštą kurą.
Laboratorijoje „Axis Industries“ ištyrus įsigytas medžio granules paaiškėjo, kad viename kilograme kuro rasta 110 miligramų nuodingos medžiagos. Biokure, į skiedras perdirbtose miško kirtimo atliekose, formaldehido visiškai negali būti, todėl jo kiekiai net nereglamentuojami.
Formaldehidas naudojamas baldų, plastikinių apdailos medžiagų, presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamyboje. Baldų pramonės atliekos, kuriose buvo šios cheminės medžiagos, galėjo būti susmulkintos ir panaudotos biokurui gaminti.
Kūrenant kuru, kuriame yra formaldehido, į aplinką išsiskiriančios kenksmingos medžiagos į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus.
Velžio komunalinis ūkis Upytės ir kitose Panevėžio rajono katilinėse nuo praėjusių metų spalio iki šių metų sausio sukūreno 300 tonų įtarimų sukėlusio kuro.
Kilus triukšmui dėl galimo žmonių nuodijimo sukruto Aplinkos ir Energetikos ministerijos. Biokuro birža pareiškė netoleruosianti tokių atvejų ir nubausianti nesąžiningus kuro tiekėjus. Dėl nekokybiško kuro tiekimo buvo pradėtas tyrimas.
Tačiau dabar „Baltpool“ direktorė Laura Žalaitė skėsčioja rankomis. Pasak jos, pirkėjas nepateikė neginčytinų įrodymų, kad netinkamos kokybės granules atvežė konkretus tiekėjas. Todėl nėra pagrindo kam nors taikyti sankcijų. Paklausta, ar tai reiškia, kad Velžio komunalinis ūkis nepateikė dokumentų, įrodančių iš ko pirko kurą, ji atsakė, jog įstaiga tokius dokumentus turėjo, tačiau to esą per maža.
„Prievolė įrodyti, kad konkretų produktą pateikė konkretus tiekėjas, tenka pirkėjui. Katilinės gali pirkti biokurą ir ne tik biržoje, jeigu joms labiau apsimoka. Mes turime turėti konkrečių įrodymų, kad netinkamos kokybės biokurą pateikė konkretus pardavėjas, o šiuo atveju tokių įrodymų nėra“, – „Sekundei“ teigė direktorė.
Liko kvailio vietoje
Velžio komunalinio ūkio direktoriaus pareigas laikinai einantis Ramūnas Gildutis teigia, kad biokurą jie pirko tik per Biokuro biržą. Įsigijus kurą jiems iš karto kilo įtarimų dėl jo kokybės. Pasak laikinojo įstaigos vadovo, jame plika akimi buvo matyti plastiko priemaišos. Velžio komunalinis ūkis apie tai informavo Biokuro biržą ir įspėjo svarstantis daugiau nesinaudoti jos paslaugomis.
Birža sureagavo tik ištyrus kuro mėginius laboratorijoje, t. y. pateikus konkrečius įrodymus, kad kure yra neleistinų ir kenksmingų priemaišų iš baldų pramonės.
Nustatyti nesąžiningus veikėjus teoriškai lyg ir neturėtų būti sudėtinga. Užteršto kuro pirkėjas žino, iš ko jį pirko, turi tai patvirtinančius dokumentus, tyrimo rezultatus. Tačiau liko kvailio vietoje.
Velžio komunalinis ūkis sulaukė priekaištų, kad laboratorijai imdamas įtartino kuro mėginius turėjo pasikviesti ir kuro tiekėjus. Dabar gi esą nežinia, ar tikrai buvo pateikti mėginiai to biokuro, kuris buvo įsigytas per Biokuro biržą ir iš įstaigos nurodytų tiekėjų.
Tiesa, L. Žalaitė tikina, kad šioje skandalingoje istorijoje taškas dar nepadėtas.
„Toliau vyksta diskusijos, analizuojama situacija. Akivaizdu, kad yra ir teisinio reglamentavimo trūkumų“, – sakė ji.
Aplinką tyrė, kai buvo kūrenama kitu kuru
Abejotinos kokybės kurą Velžio komunalinis ūkis baigė kūrenti sausio mėnesį. Pasak R. Gildučio, užtruko, kol įtarimai apie kure esančias neleistinas medžiagas buvo patvirtinti tyrimais. Vėliau įstaiga naudojo iš kitų tiekėjų per Biokuro biržą įsigytas medžio granules.
Laikinasis Velžio komunalinio ūkio vadovas patvirtino, kad tuomet, kai Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas ir Panevėžio visuomenės sveikatos centras atliko aplinkos tyrimus Upytėje, užteršto kuro jau nebebuvo likę – katilinės krosnyje degė naujai įsigytos medžio granulės. Taigi nieko keisto, kad Visuomenės sveikatos centro specialistai šio teršalo aplinkoje nerado daugiau nei leistina norma. Vienkartinė šios medžiagos koncentracija ore neturi viršyti 0,1 mg viename kubiniame metre, o paros vidutinė koncentracija – 0,01 mg viename kub. m.
Aplinkosaugininkai apskritai neieškojo formaldehido pėdsakų. Departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė paaiškino, kad formaldehido koncentracija išmetimo vietoje (kamine) nėra reglamentuota. Todėl jie tyrė tik keturių medžiagų – anglies monoksido, azoto oksido, sieros dioksido ir kietųjų dalelių – koncentraciją. Ji leistinų normų neviršijo.
Žada griežčiau kontroliuoti
„Sekundė“ jau rašė, kad dėl šokiruojančio radinio Velžio komunalinio ūkio naudotame kure ant kojų buvo sukelta Energetikos ministerija, Aplinkos apsaugos agentūra, Šilumos tiekėjų asociacija.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento vadovas Vitalijus Auglys tvirtina, kad visos suinteresuotos institucijos rengia veiksmų planą, kaip užkirsti kelią panašiems atvejams.
„Medienos granulės turi būti švarios. Jose gali būti ne daugiau kaip 2 proc. augalinių priemaišų, tačiau pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi biokuro gamintojai įterpia ne tik augalinių priedų. Todėl biokuras kartais tampa iš dalies atliekomis. Į rinką, matyt, ateina ir neaiškios kokybės biokuro iš užsienio. To neturi būti. Su Energetikos ministerija ir kitomis institucijomis stengsimės naikinti biokuro kokybės kontrolės spragas“, – „Sekundei“ teigė jis.
Beje, Lietuvoje dabar biokuro gamintojams nėra prievolės sertifikuoti produktą. Lietuvoje tai savanoriškai daro du trečdaliai gamintojų. Tačiau sertifikavimas apima tik energetinius parametrus.
V. Auglio teigimu, su Energetikos ministerija sutarta dėl tam tikrų teisės aktų pataisų, liečiančių biokuro kokybės standartus. Taršos prevencijos departamento direktoriaus teigimu, didelį susirūpinimą kelią ir privačiame sektoriuje naudojamo biokuro kokybė.
„Rinkoje atsiranda neaiškios kilmės ir kokybės biokuro už mažesnę kainą. Privačių namų savininkai susigundo tokį pirkti ir nuodija patys save ir kitus“, – sakė jis.
Pasak specialisto, apskritai į savo krosnis įvairias atliekas metantys gyventojai dažnai nesusimąsto, kad kenkia savo ir aplinkinių sveikatai.