Mokslininkai tvirtina, jog žmonės persivalgo labai dažnai, tačiau gyvūnų pasaulyje tokia praktika labai neįprasta. Orangutangai yra viena iš nedaugelio beždžionių rūšių, kaupiančių riebalų atsargas.
Kaip teigia evoliucijos antropologė iš Ratdžerso universiteto Naujajame Džersyje Erin Vogel, stebėdami orangutangus, ekspertai gali daugiau sužinoti apie žmonių persivalgymą. Antropologė kartu su kolegomis tyrė orangutangų šlapimo mėginius.
Tyrimo rezultatai atskleidė: mažėjant vaisių atsargoms, orangutangai pradeda maitintis medžių žieve ir lapais. Mitybos pokyčiai atsispindėjo šlapimo mėginiuose. Šlapime atsirado ketonų, bylojančių apie tai, jog organizmas pradėjo perdirbti sukauptus riebalus. Tai reiškia, jog organizmas pradėjo gamintis energiją iš riebalų sankaupų, atsiradusių persivalgymo laikotarpiu.
Vėliau mokslininkai orangutangų šlapime aptiko padidėjusį azoto izotopų skaičių (tai reiškia, jog raumenų ląstelės dalijasi, nes reikia baltymų ir energijos).
Galima teigti, jog, trūkstant maisto, beždžionės pradėjo perdribti savo pačių kūną. Panašūs procesai vyksta ir žmogaus organizme badaujant ar prastai maitinantis.
Artimiausiu metu E. Vogel ketina analizuoja hormonų, susijusių su alkiu (leptino ir grelino), pokyčius bado ir maisto pertekliais laikotarpiais. Mokslininkus taip pat domina su persivalgymu susijusių baltymų – citokinų – pokyčiai organizme.