Organų donorams pagerbti ir atminti liepsnojo uždegtos žvakutės: viena iš jų skirta ir Gustės mamai

Nuo organų donorystės pradžios – per 52 metus – Lietuvoje yra registruoti 1956 organų donorai. Tiek žvakučių buvo uždegta spalio 7 dieną Vilniuje katedros aikštėje, minint Pasaulinę organų donorystės ir transplantacijos dieną. „Lietuvos asociacija „Gyvastis“ jau devintąjį kartą inicijavo tokį organų donorų pagerbimą, – sako asociacijos prezidentė Aušra Degutytė. – Esame nustebę ir džiaugiamės, kad net 37 miestų ir miestelių aikštėse buvo uždegtos žvakelės organų donorų atminimui, kad prie šios iniciatyvos prisijungė savivaldybės, visuomenės sveikatos biurai, vietos bendruomenės ir kitos organizacijos. Tai rodo, kad žmonės supranta organų donorystės prasmę ir palaiko šį kilnų procesą.“

Gustė – viena iš žvakučių iniciatyvos dalyvių, kuri ypač jautriai reaguoja į organų donorų atminčiai ir pagarbai skirtą renginį. Prieš dvejus metus dvidešimtmetė mergina, jos jaunėlė sesutė ir tėtis išgyveno patį tikriausią košmarą – po kraujo išsiliejimo į smegenis mamai buvo konstatuota smegenų mirtis ir gydytojai paklausė dėl sutikimo organų donorystei: „Tėtis atsisuko į mane ir pasakė: „Spręsk tu, nes aš negaliu.“ Manyje siautė pačių baisiausių ir liūdniausių jausmų uraganas, susitaikyti su mamos mirtimi tuo metu buvo neįmanoma. Priimti sprendimą nebuvo paprasta, nes iki tol niekada nebuvome šeimoje kalbėję šia tema.“ Gustei labai sunku kalbėti apie mamos mirtį, klaikus skausmas yra kasdienis jos palydovas: „Tuo metu sprendimą sutikti donorystei, manau, lėmė tai, kad studijuoju slaugos mokslus ir mediko profesija tarsi paėmė viršų – nusvėrė pagalbos kitiems galimybė. O mano netekties žaizda tikriausiai niekada neužgis.“

Kalbėdama apie žvakučių iniciatyvą donorams pagerbti ir atminti, Gustė sako, kad natūralu, jog su tokia situacija nesusidūrusiems žmonėms ji sukelia vienokius jausmus, jai – kitokius, todėl esanti nepaprastai dėkinga už šią iniciatyvą: „Viena iš šių žvakučių plevena ir mano mamai. Tai savo atmosfera labai jautrus renginys: pacientai, dalyvavę jame, apsikabina, pasidalina savo gyvenimo rūpesčiais ir džiaugsmais. Kartu juos vienija donorystės gija – degama žvakutė savam donorui labai jaudina. Džiugina, kad ši iniciatyva kartu apjungia donorų šeimas, nesame palikti vieni su savo skausmu – palaikomas šiltas ryšys, nesame užmarštyje.“ Pasakodama savo istoriją, Gustė pasako, ar nesigaili savo sprendimo: „Praėjus dvejiems metams galiu pasakyti, kad guodžia mintis, jog dalelė mamos gyvena. Tik kituose žmonėse.“

Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė A. Degutytė sako, jog žvakučių iniciatyva skirta ir padėkoti mirusių donorų artimiesiems už tai, kad jie sutiko savo mylimų ir brangių žmonių organus paaukoti transplantacijai: „Kitos galimybės pasakyti ačiū pacientai neturi. O juk jie gyvena donorų organų dėka – gali džiaugtis gyvenimu, matyti savo artimuosius, kurti šeimas, auginti vaikus. Organo transplantacija – tai neįkainojama dovana gyventi.“

Žvakučių uždegimas buvo organizuojamas 37 miestuose: VILNIUJE, KAUNE, KLAIPĖDOJE, ŠIAULIUOSE, PANEVĖŽYJE, ALYTUJE, MARIJAMPOLĖJE, MAŽEIKIUOSE, KĖDAINIUOSE, VISAGINE (3-se vietose), ŠILUTĖJE, RADVILIŠKYJE, VILKAVIŠKYJE, JURBARKE, PRIENUOSE, ANYKŠČIUOSE, JONIŠKYJE, KAIŠIADORYSE, ŠALČININKUOSE, KUPIŠKYJE, ŠIRVINTOSE, SKUODE, ŠAKIUOSE, ŽAGARĖJE, KREKENAVOJE, ŠAUKĖNUOSE, MAIRONIUOSE, VALKININKUOSE, MATUIZOSE, VIEKŠNIUOSE, MARCINKONYSE, PANOČIUOSE, VALČIŪNUOSE, GARGŽDUOSE, GRUZDŽIUOSE, RASEINIUOSE, ŠILALĖJE.