Kai kurie jų – teisingi. Kai kurie – toli gražu prasilenkiantys su realybe, rašoma pranešime spaudai.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pareiga – užtikrinti, kad žmogų pasiektų tik saugūs ir kokybiški vaistiniai preparatai. Taip pat, kad informacija apie juos būtų tiksli ir teisinga.
Šiandien VVKT, kartu su pacientų, gydytojų, vaistininkų, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos atstovais bei žurnalistais aptarė ir aiškinosi šiuos, paskutiniuoju metu visuomenei taip rūpimus klausimus:
- Ko iš tiesų baiminasi pacientai, kai kalbama apie originalius ir generinius vaistus?
- Kaip vieni ir kiti vaistai gaminami?
- Ar tiesa, kad visi registruoti vaistai to paties bendrinio pavadinimo, formos ir stiprumo yra vienodai veiksmingi ir saugūs?
- Ar pacientai konsultacijos metu apskritai kelia klausimą, kokiais vaistais jiems bus skirtas gydymas?
- Generiniai vaistai ir nepageidaujamų reakcijų tikimybė.
- Ar pirkdami vaistus žmonės linkę klausti, teirautis, koks tai vaistinis preparatas? Kokios tendencijos?
- „Pirmo paskyrimo“ taisyklė. Kodėl svarbu racionaliai panaudoti pacientų ir PSDF biudžeto lėšas?
Kaip teigė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidentas Gediminas Žižys, medicina šiandien jau nebeįsivaizduojama be generinių vaistinių preparatų. „Daugybė vaistų, kuriuos vartojame, ypač gulėdami ligoninėse, jau seniai yra tik generiniai. Ir dėl jų niekas nesiskundžia, nes už juos pacientas pats nemoka. Nepaisant to, nerimo, pradėjus vartoti ar gydytojui skyrus naujus, o ne įprastus vaistus, netrūksta“, – tvirtino pacientų atstovas. Anot jo, labiausiai baugina tai, jog generiniai vaistai gali sukelti daugiau šalutinių poveikių nei originalūs vaistai. Taip pat, kad pakeitus pacientui originalų vaistą į tą pačią veikiąją medžiagą turintį generinį preparatą, pacientui gali pasireikšti alerginių reakcijų ar gydymas apskritai taps neefektyvus. „Tokį nerimą sąlygoja tai, jog vis dar nėra vieningos nuomonės dėl originalių bei generinių vaistų tiek tarp šeimos gydytojų, tiek tarp III-ojo lygio specialistų. Visas mūsų baimes ir abejones turėtų išsklaidyti aiškios būtent III-ojo lygio specialistų – ekspertų viešos išvados. Labai norime gauti atsakymus į mus dominančius klausimus. Taip pat turime nepamiršti ir apie deklaruojamą individualizuotą gydymą. Kaip šiuo atvejų sprendžiamas vaisto parinkimo klausimas? - diskusijos metu kalbėjo G. Žižys.
Kaip teigė VVKT viršininkas Gintautas Barcys, nepasitikėjimas generiniais vaistais yra keliamas dirbtinai. „Viešai skatinamas nerimas ir tvirtinimai, kad generiniai vaistai sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų ar yra mažiau efektyvūs, yra nepagrįstas.
Generinius vaistus kurianti įmonė turi įrodyti, kad generinis vaistas žmogaus organizme įsisavinamas ir pasiskirsto taip pat, kaip ir originalus vaistas, t. y. atitinka jų bioekvivalentiškumas. Tai įrodoma atlikus nustatytus tyrimus. Generiniame vaiste turi būti toks pat veikliosios medžiagos ar medžiagų kiekis kaip ir originaliame vaiste, o pagalbinių medžiagų – gali skirtis“, – tvirtino G. Barcys.
Pasak VVKT vadovo, šalutinį poveikį gali sukelti kiekvienas vaistas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra generinis ar originalus. Ir tas šalutinis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems žmonėms.
Koks vaistas jiems bus skiriamas: originalus ar generinis – tokį klausimą iš savo pacientų, anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekano, profesoriaus, šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus, gydytojai konsultacijų metu girdi gana retai. Anot jo, žmonėms paprastai labiau rūpi išsiaiškinti, koks jų negalavimas, kiek ilgai jie sirgs, kaip turės gydytis. „Žinoma, su pacientais kalbamės apie vaistus. Tačiau kiek per kitą prizmę: koks tai vaistas, kaip jis veiks, kada galima tikėtis geresnės savijautos ir pan. Pasitaiko atvejų, kad vaistas žmogui ir netinka. Tuomet būtina skirti naują“, - tvirtino profesorius. Jo teigimu, gydytojas, išrašydamas receptą, skiria ne konkretų preparatą, o veikliąją medžiagą. Žmogus pats renkasi, kokį vaistą jam pirkti: originalų ar generinį.
Plačiajai visuomenei dažnai pateikiama klaidinga nuomonė, kad generiniai vaistai yra tik pigios originalių vaistų kopijos, kad generiniai preparatai yra kitokie ir dėl to nekokybiški. Rezultatas akivaizdus: pacientai nepasitiki mažiau kainuojančiais vaistais ir linkę įsigyti brangius, nes pastarieji, jų įsitikinimu, neva gydo geriau. O taip tikrai nėra. Sveikatos apsaugos ministerija ragina gyventojus vaistus rinktis ne pagal principą „brangiausi – geriausi“, o vadovaujantis racionaliu protu ir gydytojų rekomendacijomis“, – tvirtino SAM Farmacijos departamento Farmaekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vedėjas Tomas Alonderis. Jo teigimu, visi vaistai: tiek originalūs, tiek generiniai yra registruojami pagal Europos Sąjungoje priimtus teisės aktus ir jiems taikomi vienodi kokybės, saugumo ir veiksmingumo standartai. Visus vaistus atidžiai tiria ir įvertina kompetentingi ekspertai, o jų saugumas ir efektyvumas yra nuolat stebimas.