Šiuo tikslu ketvirtadienį jis įregistravo tai numatančias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas.
Ką reiškia embrionų donorystė ir kaip vertinamas toks sprendimas DELFI paaiškino Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė.
„Mano, kaip Vaisingumo asociacijos, atstovaujančios nevaisingų šeimų interesams, vadovės nuomone, po šių p. R. Karbauskio siūlymų įteisinti embrionų donorystę, priimtas ir 2017 m. sausio 1 dieną įsigaliosiantis įstatymas taptų gerokai progresyvesnis. Deja, siekiant užtikrinti pažangias bei kokybiškas pagalbinio apvaisinimo paslaugas, šie siūlymai nėra pakankami“, - sako R. Vyšniauskaitė.
Pašnekovė sakė palaikanti 2016 m. gruodžio 15 d. Seimo narių Dariaus Kaminsko, Antano Matulo ir Irenos Degutienės registruotus siūlymus, kurie išsamiai ir adekvačiai sureguliuotų nevaisingos poros bei jai gimsiančio vaiko teises, lytinių ląstelių donorų teises bei su donorų lytinėmis ląstelėmis gimusių vaikų teises.
„Jais numatomas embrionų donorystės įteisinimas ir valstybinė embrionų donorystės programa, kurią koordinuotų ir įgyvendintų valstybinės institucijos. Todėl būtų perspėjama galima surogacija, išvengiama galimo pasipelnymo iš embrionų donorystės, išsaugomas porų konfidencialumas. Taip pat leidžiamas donoro lytinių ląstelių įvežimas iš ES šalių išimtinai pagalbiniam apvaisinimui.
ES valstybėse taikomi aukšti kokybės, etiškumo bei konfidencialumo reikalavimai, tuo užkertamas kelias bet kokiai su lytinėmis ląstelėmis susijusiai komercinei veiklai, užtikrinamas saugumas. Leidus lytinių ląstelių įvežimą, pacientai, kuriems pagalbinio apvaisinimo metu reikia donoro lytinių ląstelių, gydymo paslaugas galės gauti Lietuvoje, bus išvengta nepageidaujamo medicininio turizmo“, - pataisų tekstą cituoja pašnekovė.
Įstatymo pakeitimais taip pat būtų sudaromos sąlygos atskleisti lytinių ląstelių donoro tapatybę šiam sutikus arba esant svarbioms priežastims teismo sprendimu bei nustatoma, kad pora, kuriai po pagalbinio apvaisinimo procedūros gimsta vaikas, tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Jei naudojamos donoro lytinės ląstelės, donorui tėvystė nepripažįstama, neatsiranda turtiniai santykiai
tarp donoro ir vaiko.
Dviejų metų atsisakymas
Pataisas užregistravęs LVŽS lyderis jas komentavo taip:
„Ji draudžiama ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Embriono donorystės įteisinimas padėtų spręsti šių nevaisingų žmonių problemas. Uždraudus sunaikinti žmogaus embrioną, lytinių ląstelių banke bus kaupiami bei saugomi ir tie embrionai, kurių sutuoktiniai (sugyventiniai) yra atsisakę, nes daugiau neplanuoja pagalbinio apvaisinimo procedūrų ar dėl kitų priežasčių. Būtų tikslinga šiuos embrionus leisti panaudoti kitų nevaisingų asmenų pagalbiniam apvaisinimui (embriono donorystei), taip pradėtai žmogaus gyvybei - embrionui - suteikiant galimybę toliau vystytis ir gimti", - savo pasiūlymą komentavo R. Karbauskis.
Jo nuomone, įstatymu būtų tikslinga nustatyti protingą terminą, kuriam suėjus sutuoktiniai (sugyventiniai) įgytų teisę atsisakyti embrionų, taip juos atiduodant donorystei.
„Manytina, kad mažiausiai dveji metai nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios yra pakankamas laiko tarpas sutuoktiniams (sugyventiniams) apsispręsti panaudoti saugomus embrionus arba ne. Antra vertus, tokio minimalaus apsisprendimo laiko nustatymas užtikrintų, kad nebūtų apsimestinių sandorių perleidžiant embrionus donorystei iš karto po to, kai jie yra sukuriami pagalbinio apvaisinimo metu“, - sako pasiūlymo autorius R. Karbauskis.
Pagal jo siūlomą projektą, embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti įstatyme. Į įstatymą R. Karbauskis taip pat siūlo įrašyti, kad „embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dviems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo formos reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“