Kita vertus, pasaulyje kuriami nauji, itin efektyvūs imunoterapiniai vėžinių susirgimų gydymo metodai. Į šią sritį investuoja tokios kompanijos kaip „Google“, rašoma pranešime spaudai.
Vis plačiau taikoma genų terapija, o sparti genomo analizės pažanga leidžia kalbėti apie individualią mediciną, kai kiekvienam pacientui vaistas bus pritaikomas pagal jo genetinį profilį siekiant padidinti gydymo efektyvumą. Deja, tokie inovatyvūs gydymo būdai, naujos kartos vaistai kainuoja itin brangiai. Ar jie pasieks visus, kuriems reikia tokios pagalbos?
Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos komitetas (LAWG) kartu su Lietuvos mokslų akademija (LMA) organizuoja konferenciją-seminarą Ar reikia naujų vaistų Lietuvoje?, įvyksiantį gegužės 27 d. 13 val. LMA (Gedimino pr. 3, Vilnius). Konferencijos tikslas – įvardyti pagrindinius Lietuvos vaistų politikos tikslus ir uždavinius. Ar apskritai Lietuvai reikia naujų vaistų?
Sutelkus asmenis, priimančius sprendimus dėl vaistų kompensavimo, bus aptarta, kaip tobulinti vaistų politikos sistemą. Konferencijoje dalyvaus Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus primininkas, LMA tikrasis narys prof. Vytautas Basys, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Gulbinovič ir kiti.
Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos komiteto vadovė, advokatė R. Pumputienė sako:
– Tai jau antroji LMA ir LAWG kartu organizuojama konferencija apie inovacijas farmacijoje. Praėjusiais metais buvo diskutuojama apie tai, kad Lietuvos pacientus inovatyvūs vaistai pasiekia labai vėlai. Esame beveik paskutinėje vietoje, palyginti su kitomis Europos šalimis pagal naujausių vaistų prieinamumą.
– Kodėl taip yra?
– Daug lėšų išleidžiama seniems, bet brangesniems nei kitose šalyse, mažesnę vertę duodantiems vaistams kompensuoti.
– Kokios pastebimos pasaulio tendencijos kuriant naujus vaistus?
– Tradiciniai cheminiai vaistai užleidžia vietą biotechnologiniams, taip pat kuriami specializuoti vaistai konkretiems ligoniams. Tris kartus daugiau nei ankstesniame dešimtmetyje kuriama vaistų, skirtų retoms ligoms ir būklėms gydyti.
– Su kokiomis problemomis susiduria farmacijos kompanijos?
– Sukurti naujus vaistus – rizikingas verslas. „Boston Consulting Group“ 2014 m. paskelbta ataskaita rodo, kad apie 90 proc. visų investicijų į naujų vaistų kūrimą nepasiteisina. Dvejus trejus metus išlaikyti investuotojų dėmesį ir priversti patikėti, kad galop tau pasiseks sukurti tai, kas atpirks visą jų nerimą – nelengva užduotis.
Be to, naujų vaistinių preparatų kūrimo procesas tapo ilgesnis, brangesnis ir rizikingesnis. Už naujuosius vaistus mokančios valstybės tapo reiklesnės ir kritiškesnės. Jos reikalauja daugiau įrodymų, kad vaistas yra ne tik saugus ar veiksmingas, bet ir ekonomiškai efektyvus. Rinka, kurioje pramonė atgauna investuotas lėšas, yra mažesnė nei anksčiau, o vaistų kūrimo sąnaudos išaugo. Daugelyje šalių fiskalinio konsolidavimo programose vaistų sektoriui užkrauta neproporcingai didelė sutaupomų lėšų našta nepaisant įrodymų, kad išlaidos vaistams vertingesnės nei išlaidos bet kuriai kitai sveikatos priežiūros sričiai.
– Kodėl naujieji vaistai tokie brangūs? Kas daroma, kad jie taptų prieinami visuomenei?
– Naujo vaisto kaina nustatoma atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas. Didžioji sąnaudų dalis tenka moksliniams tyrimams. Naujos vaisto molekulės sukūrimo kaina – apie 1,15 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų. Pavyzdžiui, kad būtų sukurtas vienas naujas vaistas, tenka ištirti vidutiniškai 25 tūkst. cheminių medžiagų, iš kurių tik 25 pasirodo veiksmingos. Tik penkios pasiekia klinikinių tyrimų stadiją, o rinką – viso labo viena medžiaga. Iš dvidešimties patento galiojimo metų apie 12 metų užtrunkama, kol pasiekiama rinka. Dažnai daug greičiau, po 3–5 metų, sukuriamas kitas tą pačią terapinę sritį veikiantis preparatas.
– Ką daro ar turi padaryti politikai, kad inovatyvūs vaistai taptų prieinami visuomenei?
– Visada galima eiti greičiausiu keliu – didinti PSDF biudžetą vaistams. Šiuo metu Lietuva tam skiria apie 255 mln. eurų, tačiau galima tą patį biudžetą išnaudoti gerokai efektyviau. Pavyzdžiui, sumažinus generinių vaistų kainas, sutaupytas lėšas skirti inovatyviems vaistams kompensuoti.
Būtina užtikrinti ir didesnį viso kompensavimo proceso skaidrumą, pagal tarptautinę praktiką išplėsti pacientų prieinamumo inovatyviems vaistams schemų naudojimą. Taip pat turi būti realiai planuojamos PSDF biudžeto išlaidos, o pagal pacientų prieinamumo schemas vaistų gamintojų grąžintas lėšas reikia skirti inovatyviems vaistams kompensuoti. Priemonių yra daug. Svarbu, kad būtų politinė valia ir noras kuo efektyviau dirbti ir naudoti turimą biudžetą.
Kalbėjosi dr. Rolandas Maskoliūnas