Ne kiekvienas prisipažintų davęs kyšį, tačiau panevėžiečiai neslepia – pasisako, ką kam nešę, o savo elgesį daugelis laiko norma. Vienas šio miesto gyventojas teigė, kad duoti kyšį teko ne kartą ir išsakė susidarytą nuomonę – norint greičiau kur nors patekti, „visada tenka mokėti“; vyras prisipažino pastaruoju metu davęs kyšio 200 eurų.
„Ir jūs norėtumėt, ir aš norėčiau šokoladuko“, – neslėpė savo įsitikinimo Panevėžio ligoninėje kalbinta pacientė.
Paklaustas, kokių dovanų teko nešti medikams, kitas pacientas atsakė: „Tai kavutės, tai prie kavutės gal kokio sūriuko. <...> Kažkada nešiau, reikėjo vienai daktarytei, ar sūrio, ar kažką tokio.“
„Pavyzdžiui, aš nupirkau čekį į kirpyklą“, – teigė moteris ir pridūrė, kad gydytoja apsidžiaugė, gavusį tokią dovanėlę. Tiesa, ši panevėžietė pabrėžė norėjusi atsidėkoti, ne papirkti.
Kyla klausimas – kur riba, skirianti dovaną nuo kyšio? Vieno panevėžiečio nuomone, jei dovanojami ne pinigai, tai nėra kyšis.
„Jau ne vieni metai sakome, kad padėkų tikrai nereikia gydytojams, kad tai juos žemina“ – pabrėžė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėja Eglė Tamošiūnienė.
„Geriausiai pasakyti „ačiū“, parašyti gražų atsiliepimą to gydytojo vadovui, viešai padėkoti ligoninei už suteiktą paslaugą. Jeigu tai yra viešoji ligoninė, viešasis sektorius, tuomet bet kokia dovana už tai, kad tau suteikė sveikatos paslaugą ar ją suteiks, yra negalima“, – paaiškino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Komunikacijos vadovas Benas Aldakauskas.
Deja, pasitaiko ir tokių atvejų, kai patys pacientai praneša patyrę spaudimą duoti kyšį, minėjo SAM atstovė E. Tamošiūnienė. Kartais jų prašo pinigų sumokėti bent už degalus, prašo pinigų net iš onkologinių pacientų.
Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo Mindaugo Vaitkaus teigimu, ne paslaptis, kad kyšiai cirkuliuoja visoje sveikatos sistemoje, jų siūloma visiems – nuo slaugytojų iki gydytojų, šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, o „lengvi pinigai visiems labai saldūs, labai norisi juos greitai pasiimti“.
Tiesa, M. Vaiktus sako nė karto nesulaukęs pranešimų dėl kyšių: „Per aštuonerius savo darbo administracijoje metus nė karto nebuvo tokio atvejo, o tai nėra gerai, nes tokių dalykų tikrai būna. Kiek jų būna, neatsakysiu, bet tikrai būna.“
Deja, daugeliui Lietuvos gyventojų kyšis yra tapęs kone norma.
„63 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad kyšis padėtų išspręsti problemas. Tokia situacija liūdina. Neaišku, kodėl žmonės nori išsipirkti tokį, šaržuojamai tariant, draudimo polisą“, – sakė STT atstovas.
Siekdama keisti esamą situaciją, SAM pradeda socialinę kampaniją – Lietuvos gyventojai bus šviečiami trumpais filmukais. Ministerijos atstovė E. Tamošiūnienė pabrėžė – nenorima baudžiamojo persekiojimo už kyšininkavimą, priešingai – siekiama pozityviu būdu skatinti visuomenę keisti įsitikinimus.
Ši socialinė kampanija SAM kainuos apie 30 tūkst. eurų.
Valdininkai pastebi, kad į situaciją kitaip žvelgia jaunesnių kartų atstovai – tiek specialistai, tiek pacientai. Tiesa, vienas vyresnio amžiaus Panevėžio ligoninės pacientas sakė netikintis, kad pavyks išgyvendinti įprotį duoti ir imti kyšius.
Jeigu paaiškėja, kad tikrai prašoma kyšio, pirmiausiai raginama pranešti įstaigos vadovui arba kreiptis į teisėsaugą – policiją arba STT. Tokiais atvejais gresia darbo netekimas ir baudžiamoji atsakomybė.
STT interneto svetainėje jau galima rasti tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2023 / 2024“.