Pacientų atstovė: nemokamos medicinos nėra ir nebus
„Valstybinės gydymo įstaigos nepajėgtų susitvarkyti su pacientų antplūdžiu: daugiau poliklinikų ir ligoninių pastatyta nebus. Jau dabar pas daugelį gydymo įstaigų specialistų konsultacijoms ir tyrimams susidariusios kelių mėnesių eilės. Jeigu visi pacientai užplūstų valstybines gydymo įstaigas, kaip būtų sprendžiama eilių problema? Ar neiškils grėsmė žmonių sveikatai? Dėl uždelsto ligų diagnozavimo ir gydymo gali padaugėti komplikacijų, netgi mirčių atvejų. Mat yra daug ligų, kurioms būdingos vėlyvos komplikacijos, kurias gydyti reikia tuoj pat. Pagaliau, jei teks gydyti uždelstas ligų formas, didės ir valstybės išlaidos, nes komplikacijų gydymas kainuoja dešimteriopai“, - spaudos konferencijoje teigė V. Augustinienė.
Kai gydytojas pacientui gali skirti vos 5 min.
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas Laimutis Paškevičius teigė labiausiai nustebęs dėl to, kad sveikatos pasaugos reformą bandoma įgyvendinti praktiškai slaptai. Su jokiomis organizacijomis – nei pacientų, nei medikų, nebuvo aptartas jos planas, tačiau jau žengiami pirmieji žingsniai.
Pasak privačios įstaigos vadovo, Europos Sąjungoje iš tūkstančio lovų yra 692 valstybinės ir 308 privačios. Lietuvoje šis santykis – 992:8. Taigi kalbėti, kad privati medicina Lietuvoje yra aukso kasyklos, kalbėti negalima. Iš Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) privačiai medicinai tenka tik 6,8 proc., arba 216 466 tūkst. Lt. Tuo tarpu valstybines įstaigas pasiekia 2 966 091 tūkst. Lt. Be to, pinigai privačioms įstaigoms ateina ne tiesiogiai, o paskui pacientą, jei šis pasirenka įstaigą. Apmokėjimas už šiam pacientui suteiktas paslaugas gaunamas tik po mėnesio. Be to, įstaigos nuolat tikrinamos audito, taigi visi dokumentai turi būti kruopščiai pildomi.
Ministrui normalu, kad pacientais atsidėkoja medikams?
„Mes norime pakviesti ministrą diskusijai. Deja, jis ignoruoja privačias įstaigas ir tik mėtosi nebūtinais kaltinimais. Pavyzdžiui, esame kaltinami dėl brangių tyrimų. Tačiau ministras nepasako, kad privačios įstaigos į brangiąsias technologijas investavo apie 40 mln. litų. Taigi tiek pinigų nereikėjo skirti įrangai iš PSDF biudžeto, juos buvo galima skirti vaistams ar kitoms reikmėms. Už tai privačios įstaigos prašo tik tiek, kad pacientai, atėję į tokią įstaigą, gautų tokį patį apmokėjimą, kurį būtų gavęs valstybinėje įstaigoje. Jei pacientas nori prisimokėti, jis ateis į privačią įstaigą. Eiti juk jo niekas neverčia – jis sprendžia pats. Lietuvoje yra per 2,5 tūkst. privačių įstaigų, kuriose registruojami 4 mln., neįskaitant tyrimų ir procedūrų. Ir jei valstybė nemokės pacientui už šias paslaugas, iš tiesų žmonės užplūs valstybines įstaigas. Jau dabar, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimo tenka laukti keletą mėnesių, kokia eilė bus tuomet – pusė metų?“ - sakė L. Paškevičius.
Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas tikino nežinąs nė vienos pasaulio valstybės, kuri darydama reformą grįžtų atgal, kaip dabar norima grįžti į sovietinus laikus, kai pinigai eidavo ne paskui pacientą, bet būdavo paskirstomi įstaigoms.
„Reforma turėtų judėti tokios sistemos link, kai yra privalomas sveikatos draudimas, bet dalis žmonių susimoka papildomai. Šiuo metu dauguma susimoka vokeliais. Pagal korupcijos indeksus penkerius metus iš eilės sveikatos apsauga užima penkias viršutines pozicijas. Taigi medicinoje šešėlinės ekonomikos mastai tikrai didžiuliai. Todėl stebina, kai ministras pasako tokius žodžius, kad po paslaugos pacientai, atsidėkodami gydytojams, dovanoja automobilio raktelius. Gydytojas tikrai nėra laimingas, kai jam pacientas į kišenę grūda pinigus. Jis ir valstybinėje įstaigoje nori normalaus atlyginimo, kokį jam moka privačios įstaigos. Dar kalbama apie lietuvių kultūrinius ypatumus duoti. Tačiau kodėl tokia kultūra gyvuoja tik valstybinėse įstaigose, o privačiose jos nebelieka?“ - klausė L. Paškevičius.
Pasak jo, dažnai pabrėžiama, kad privačios įstaigas gauna PSDF lėšas. Iš tiesų jas gauna pacientas – tai jo sumokėti mokesčiai. „Pavyzdžiui, jei jūs ateisite į privačią įstaigą, už operaciją teks primokėti 400-500 Lt, bet už tai gausite atskirą palatą, televizorių, normalų maistą ir kitus patogumus. Panaikinus valstybės kompensavimą už paslaugą jau teks mokėti 3-4 tūkst. litų. Tuomet, aišku, jūs pamąstysite, įdėsite į vokelį 500 litų ir valstybinėje įstaigoje tarsitės su gydytoju individualiai. Dar 100 litų teks duoti anesteziologui, apie 300 litų išleisti vaistams ir priemonės, bet vis tiek bus pigiau. Taigi paciento teisė rinktis neatsiejama nuo paciento teisės gauti kompensaciją už paslaugą iš Ligonių kasos“, - teigė pranešėjas.
Medikas: kodėl pacientai renkasi privačia mediciną
Pasak Santariškių klinikų kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro direktoriaus bei medicinos centro „Norway“ kraujagyslių chirurgo Gintaro Vilkevičiaus, Sveikatos pasaugos ministerijos užmojai sukėlė sumaištį bei nuostabą ir medikų bendruomenėje.
Žiūrint iš pacientų pozicijų, dalis žmonių turi geras pajamas ar privačius draudimus ir jie nori patekti pas gerą specialistą, o privati medicina suteikia galimybę pasirinkti gydytoją, jie nenori laukti prie gydytojo kabineto, jie nenori laukti paslaugos 2-3 mėnesius, todėl renkasi privačią mediciną“, - tikino medikas.
G. Vilkevičiaus manymu, valstybinės ir privačios medicinos santykis nesiremia vien tik pinigais, yra kitų motyvų, kurie skatina gydytojus dirbti privačioje medicinoje, o pacientus – tokias įstaigas rinktis: jauki, graži, kvepianti aplinka, jokių eilių prie gydytojo kabineto, paslauga prieinama greitai, nereikia laukti kelių mėnesių. „Kiek man teko bendrauti su pacientais, dalis jų neįsivaizduoja, kad jie galėtų nueiti į valdišką polikliniką, grūstis žmonių minioje ir tokiu būdu ten spręsti savo sveikatos problemas“, - teigė kraujagyslių chirurgas.
Sveikatos apsaugą išgelbėtų papildomas sveikatos draudimas?
Pasak L. Paškevičiaus, šių metų rudenį turi įsigalioti ES direktyva dėl tarpvalstybinių sveikatos paslaugų teikimo. Tai reiškia, kad vienos ES šalies pilietis galės važiuoti į kitą ES šalį ir gauti paslaugas jos valstybinėje ar privačioje įstaigoje, o apmokėjimą už jas gauti iš savo šalies fondų. Taigi jei lietuvis pasinaudos privačiomis medicinos pasaugomis užsienyje, jis gaus kompensaciją iš valstybės, tačiau Lietuvoje jis tokios galimybės neturės. „Taigi užuot gavusi naudos iš medicinos turizmo, valstybė skatins pinigų išvežimą iš Lietuvos. Man teko kalbėtis apie tai su ES pareigūnais. Jiems svarbiausia, kad jų šalių piliečių teisės nebūtų pažeidinėjamos mūsų valstybėje, o jeigu mes norime diskriminuoti savo piliečius – tai mūsų reikalas“, - tikino pranešėjas.
Pasak jo, vienas iš dabartinės situacijos sprendimų būdų – visose ES šalyse esantis papildomą sveikatos draudimas. Per į jį į sveikatos apsaugos fondą galėtų ateiti apie 6 proc. lėšų, o mėnesio įmokos galėtų svyruoti nuo keliolikos iki keliasdešimt litų. Tačiau Lietuvoje jau 20 metų neužtenka politinės valios tokiems pokyčiams. Tuo tarpu papildomas sveikatos draudimas numato žmogaus atsakomybę už savo sveikatą, profilaktinius patikrinimus, taigi turi teigiamą įtaką visuomenės sveikatai. Savo ruožtu, kai žmonės sveikiau gyvena ir mažiau serga, mažiau lėšų sunaudojama iš PSDF fondo.
„Nereikia meluoti, kad valstybinėse įtaigose bus nemokama medicina. Nebus, net jei visus vokelius pervestume į gydytojų atlyginimus. Mat juos apmokestinus ne tiek daug ir liks. Visos paslaugos negali būti apmokamos iš biudžeto, visur yra papildomas sveikatos draudimas“, - sakė L. Paškevičius.
DELFI primena, kad V. Andriukaitis buvo užregistravęs įstatymo projektą, numatantį sąlygas, pagal kurias Valstybinė ligonių kasa sudarytų sutartis su privačiomis įstaigomis. Teises akte buvo nurodyta, kad sutartys su brangius tyrimus ir procedūras teikiančiomis privačiomis įstaigomis galėtų būti sudaromos tik tuo atveju, jei šioje teritorijoje šių paslaugų vartojimo rodiklis (t. y. suteiktų paslaugų skaičius tūkstančiui gyventojų) bent 10 proc. mažesnis nei šalies ar teritorinės ligonių kasos veiklos zonos rodiklis, taip pat įstaiga pageidautų teikti kompensuojamas paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga arba paslaugoms teikti ar jų plėtrai būtų skiriamos papildomos PSDF lėšos.
V.Andriukaitis: visas triukšmas dėl brangių klinikinių tyrimų
V. Andriukaitis, reaguodamas į pacientų ir privačios medicinos atstovų kaltinimus, patikino, kad privačios įstaigos dirbs tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visa nacionalinės sveikatos sistema. Tai ypač liečia šeimos gydytojų kabinetus, odontologus, hemodializės centrus, tačiau kur kas keblesnė padėtis yra su naujai besisteigiančiomis „UAB“, kurios iš esmės panašios į specializuotas poliklinikas ir siekia užvaldyti dalį brangių tyrimų bei nemažą dalį PSDF biudžeto. Kadangi šis biudžetas yra pakankamai ribotas ir pirmiausiai reikia užtikrinti normalų viešojo sektoriaus darbą, prioritetas bus skiriamas viešajam sektoriui ir nemokamos medicinos pagalbos užtikrinimui.
„Reikia žinoti, kad yra tik kelios įstaigos, kurios valdomos tų pačių savininkų, teikia antrinio ir tretinio lygio specializuotą pagalbą, kuri neįeina į pirminės sveikatos priežiūros krepšelį. Būtent čia ir daromos spaudimas. Kalbant apie pirminės sveikatos priežiūros dalį – privačius odontologus, šeimos gydytojo kabinetus, šis segmentas sudaro apie 100-180 mln. Lt, tačiau brangūs klinikiniai tyrimai, dėl kurių daromas spaudimas, iš esmės domina tris stipresnes kompanijas, kurios ir piešia „svieto“ pabaigą. Mes visgi turbūt įvesime tvarką, kad visos lėšos būtų apskaitomos, kad tyrimai nebūtų dubliuojami, kad nebūtų daromas spaudimas daryti nereikalingų tyrimų, kad būtų reguliuojama kokybė, būtų nustatomas tyrimo tikslingumas ir kad nebūtų gudriai apeidinėjamos eilės. Mes turime pakankamai daug medžiagos, kurią pateiksime lietuvai apibendrinę diskusiją Sveikatos pasaugos ministerijoje“, - tikino ministras.
Pasak jo, be 256 mln. Lt, kurie pernai buvo suteikti privačiam sektoriui, dar 600 mln. Lt jiems atiteko dalyvaujant vaistų pirkime ir tiekime. „Taigi privatus sektorius aplikuoja į didelę dalį pinigų – beveik į milijardą. Be to, daug privačių įstaigų registruojasi tuo pačiu adresu, kaip ir vaistinės. Reikia nagrinėti, kas tai per tendencija“, - sakė V. Andriukaitis.