Molėtų ligoninės direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos valdybos pirmininkas Vaidotas Grigas prognozuoja, kad tai gali įvykti dviejų savaičių bėgyje, nes ligoninėse paprasčiausiai pritrūks personalo, galinčio gydyti koronavirusu užsikrėtusius pacientus.
Panašiai kalbėjo ir Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė. Anot A. Bilotienės-Motiejūnienės, nemažai sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų yra rizikos grupėje pagal amžių, lėtinius, gretutinius susirgimus, arba serga COVID-19 liga ar yra saviizoliacijoje, todėl gali net tekti stabdyti tam tikras planines gydymo paslaugas.
Į nuomonę neįsiklausė
V. Grigas, ketvirtadienį Seime surengtoje diskusijoje „COVID-19 antroji banga, kaip Lietuva pasirengusi ją atlaikyti: problemos ir pasiūlymai“ nuotoliniu būdu skaitęs pranešimą, pastebėjo, kad antroji koronaviruso banga Lietuvoje yra visiškai kitokia negu buvo pirmoji.
„Mes labai džiaugėmės rezultatais, kurie buvo pirmosios bangos metu, džiaugėmės, kad pavyko sveikatos įstaigas daugumoje išlaikyti „švarias“, bet buvo išjungta visa sistema. Žinoma, nieko praktiškai nedarant, nelabai kas ir galėjo įvykti.
Šiuo metu situacija yra kita. Veiksmai, mūsų manymu, yra gerokai pavėluoti. Šita situacija, pasirodo, jau kitą dieną po rinkimų išėjo visiškai iš kontrolės, ką pripažino sveikatos apsaugos ministras“, – kalbėjo V. Grigas.
„Mūsų visų medikų nuomone, tai žeidžia mus, kaip bendruomenę, tą, kuri daugiausia turės visą šitą bėdą išspręsti ne tik savo, bet ir šeimų sveikatos sąskaita“, – teigė V. Grigas.
Anot mediko, nei pirmosios, nei antrosios bangos metu neatsižvelgta į Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos išdėstytą savo požiūrį į epidemijos valdymą ir teiktus savo pasiūlymus.
„Mūsų tikslai buvo nurodyti, kad turime išlaikyti kiek įmanoma daugiau „švarių“ įstaigų, tai yra tose įstaigose neturėtų būti gydomi COVID-19 ligoniai, srautus perskirstant taip, kad kuo daugiau žmonių gautų ekstrines paslaugas, kurios nėra kovidinės, ir planines paslaugas taip pat. Mes kalbame ne tik apie planines operacijas, bet ir įvairių specialistų konsultacijas, reabilitaciją ir taip toliau“, – sakė V. Grigas.
Teks perskirstyti srautus
Jau nuo pirmadienio Molėtų ligoninėje planuojama vieną skyrių paskirti COVID-19 liga sergantiems pacientams gydyti.
Molėtų ligoninės vadovas sakė, kad ne lovų, skirtų gydyti COVID-19 sergančius ligonius, trūkumas yra didžiausia bėda.
„Lovų galime pristeigti kiek tik norime. Turime didžiausią stacionarinių lovų kiekį Lietuvoje – galime įsteigti net ir 120 lovų kovidinę ligoninę. Bet reikia įvertinti situaciją, kad pas mus yra didžiulis Slaugos skyrius, didžiulė ambulatorinė grandis, kur aptarnaujamas mūsų rajonas specialistų konsultacijoms, Vidaus ligų skyrius, o personalo yra tiek, kad tik užtenka visas šias prievoles vykdyti“, – kalbėjo V. Grigas.
Gydytojo teigimu, dėl būtinybės atidaryti kovidinį skyrių teks perskirstyti personalą taip, kad jame dirbantys specialistai nedirbtų niekur kitur. Bet tokiu būdu iškart bus susidurta su personalo problema.
„Net ir tokios gydymo įstaigos, kaip Santaros klinikos ar Respublikinė Panevėžio ligoninė, jau pradeda susidurti su personalo trūkumu. Didžiausia problema yra ne lovų sukūrimas, bet tai, kas tas lovas aptarnaus: kas gydys pacientus ir juos prižiūrės. Neduok dieve, viena ar dvi pamainos iškris iš darbo, kai turi izoliuotis dviem savaitėms. Tada mes susidursime su didžiausia personalo problema.
Ne paslaptis, kad daug personalo yra važinėjančio, tai yra dirba per kelias gydymo įstaigas. Taigi neabejotinai savaitės ar dviejų savaičių bėgyje planinės paslaugos tikrai bus daug kur ribojamos, o ne kur ir stabdomos“, – prognozavo V. Grigas.
Piniginiai ištekliai labai riboti
V. Grigas išvardijo ir daugiau problemų, gresiančių gydymo įstaigoms. Viena didžiausių – finansinė. Esą gydymo įstaigoms vėl teks pačiom pirkti asmens apsaugos priemones, deja finansinės galimybės yra ribotos, o kaštai labai išaugę.
„Mūsų finansavimas priklauso nuo tam tikro pasirašyto susitarimo su ligonių kasoms, tos vadinamos vienos dvyliktosios, kuri buvo suplanuota šių metų pradžioje, kada apie pandemiją net nebuvo kalbos. Įvertinus tai, kad prireikė tiek apsaugos priemonių, tiek papildomo personalo, kaštai pasidarė didžiuliai. Mes jau seniai siūlėme, kad būtų užtikrintas tvarus finansavimas, leisti užsidirbti daugiau pinigų, teikiant vis daugiau planinių paslaugų. Bet yra didžiulė rizika personalui užsikrėsti pirmoje ir to personalo netekti.
Siūlome, kad būtų bent jau stabilus vienos dvyliktosios finansavimas, bet kol kas irgi jokio atsako negavome, nors šitas klausimas turi būti užtikrintas čia ir dabar“, – neabejojo Molėtų ligoninės vadovas.
V. Grigas pastebėjo, kad nežinia, kokie sukaupti apsaugos priemonių, aparatūros rezervai.
„Žinome apie tuos pačius gyvybinių funkcijų monitorius, kurie buvo išdalinti, po to surinkti ir kur jie dingo, dabar lieka nebeaišku.
Neaišku, kiek valstybė turi rezervų apsaugos priemonėms užtikrinti gydymo įstaigose, jeigu jų pritrūktų, o manau, kad tikrai ateity pradės jų trūkti, nes susiduriame su finansiniais sunkumais, o ateityje susidursime dar labiau“, – sakė gydytojas.
Testavimą siūlo plėsti
V. Grigo nuomone, kol kas neužtikrintas ir pakankamas žmonių testavimas dėl koronaviruso. Jis turėtų būti išplėstas, pajungiant ir privačias laboratorijas.
„Čia yra pirmas dalykas, ką turėtume daryti ir kuo vadovaujasi kitos šalys. Tai yra testavimas, kad kuo mažiau būtų kontaktų, kad neišlįstų besimptomiai, kurie vieną dieną ateina į darbą, pabendrauja su kolegomis, kitą dieną sužinai, kad jis yra COVID-19 teigiamas, reikia uždaryti visą padalinį, kaip mes šeštadienį uždarėme virtuvę. Daugelis įstaigų su tokia situacija susiduriame kasdien“, – sakė medikas.
Baigdamas pranešimą V. Grigas pasiguodė: „Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga siūlė pagalbą, dalyvaujant įvairių sprendimų diskusijose, jų priėmime, deja, nebuvome įtraukti į visą šitą situaciją. Turime daug pasiūlymų, bet visą laiką gauname įsakymus iš viršaus, kuriuos turime vykdyti be jokių diskusijų“.