3 šalyse situacija per savaitę mažai keitėsi: Latvijoje matomas nežymus augimas, Airijoje ir Norvegijoje naujų užsikrėtimų šiek tiek sumažėjo. 27 šalyse sergamumas mažėjo: tęsiasi naujų užsikrėtimų kritimas visose didžiosiose šalyse, ypač ryškiai jų mažėjo Lenkijoje ir Prancūzijoje. O didžiausias kritimas fiksuotas Islandijoje, Lichtenšteine, Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Tačiau kodėl Lietuva vėl antroje vietoje? Kas tai lėmė? Apie tai kalbėjo gydytojas infektologas, profesorius Alvydas Laiškonis ir užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.
Visuomenė nebesupranta, kam reikia laikytis draudimų
Vienas iš pašnekovų, prof. S. Čaplinskas pastebi, kad didelį sergamumą lėmė kelios aplinkybės. Viena iš jų, kad prevencijos priemonės turi būti taikomos laiku, būti tikslinės, taikomos pilna apimtimi ir palaikomos žmonių.
„Seniai aišku, kad vien draudimais nieko nepasieksi, jie išsisėmę, dalis gyventojų seniai nebegyvena karantino sąlygomis. Jei užsikrečia, infekciją platina toliau. Žmonės nebesilaiko rekomendacijų. Klausimas, kaip žmonės pasitiki sprendimų priėmėjais ir tais, iš kurių girdi rekomendacijas. O jas dažniausiai girdi iš politikų“, – sakė S. Čaplinskas.
Pasak jo, visos rekomendacijos ir priemonės turi būti priimtos tinkamu laiku ir ne per ilgam laikotarpiui, nes tik tokiu atveju žmonės jų laikysis. Be to, labai svarbu, kad visuomenė suprastų, kodėl reikia vienos ar kitos prevencinės priemonės ir ją palaikytų. Jei Vyriausybės sprendimai bus nesuprantami, jų niekas nesilaikys.
„Reikia aiškiai komunikuoti su žmonėmis, kad jie suprastų, kas yra svarbu. Nereikia atlikti jokių ypatingų tyrimų – nueikite į parduotuvę ir pamatysite, kaip ten žmonės nešioja kaukes. Ar jis nesupranta, ar jam nepaaiškino, ar kaip, kad jei kaukė nedengia nosies, tai yra tas pats, kas būtum išvis be kaukės. Tai reiškia, kad kaukė dėvima tik dėl to, kad jam liepė. Lygiai taip pat su tėvais – jei jie nesupras, kam vaikams reikia testuotis“, – kalbėjo pašnekovas.
Žmonės, pasak jo, prisimena įvairius nelogiškus sprendimus, dėl to pradeda nepasitikėti ir kitomis esančiomis priemonėmis, stabdančiomis viruso plitimą. Visgi, jei visuomenei nebus paaiškinta, kodėl to reikia, rezultato nebus.
„Tikriausiai dabar matome komunikacijos klaidas ir galime daryti išvadą, kad kitose šalyse visuomenei buvo geriau išaiškinta, kodėl reikia vienos ar kitos prevencinės priemonės, kaip jie turėtų elgtis, kad nekiltų pavojaus artimiesiems.
Taip pat reikia aiškumo, kas bus toliau, kaip bus elgiamasi už mėnesio ar kelių. Reikia mažiau galvoti apie draudimus ir labiau apie tai, kaip žmogus pats galėtų valdyti savo riziką“, – apie tai, jog visuomenė nebesupranta prevencinių priemonių naudos, kalbėjo S. Čaplinskas.
Abejoja, ar Šeimų maršas sukels didelį pokytį bendroje statistikoje
Antra didelių skaičių sergamumo lentelėje priežastis – didelis tyrimų skaičiaus atlikimas.
„Lietuvoje atliekama daug tyrimų, tad savaime suprantama, kad kuo daugiau tirsi, tuo daugiau rasi. Anksčiau Lietuvoje tyrimų buvo labai mažai ir infekcija plito nepastebimai. Bet man kyla daug abejonių, ar nėra per didelės diagnostikos Lietuvoje, nes taip ir neaišku, ar vykdoma kokia nors išorinė laboratorijų kontrolė.
Trečia, nors, pasak S. Čaplinsko, skiepijimo apimtys ir greitis neblogas, bet dar yra nemažai nepaskiepytų rizikos grupėje esančių žmonių. Visgi, mirčių nėra itin daug, tad galima daryti prielaidą, kad skiepai jau pradeda atlikti savo gerą darbą.
Paklausus, kokią bendrai sergamumo statistikai įtaką turės šeštadienį garsiai nuskambėjęs Šeimų maršas, S. Čaplinskas sakė, kad didelio pokyčio neturėtų būti. Tačiau toks renginys nėra geras pavyzdys visuomenei.
„Jau pats faktas, kad dalis žmonių demonstratyviai nesilaiko rekomendacijų, yra negerai. Tai negeras pavyzdys, nes nemaža dalis žmonių ilgesnį laiką buvo be kaukių ir vienas šalia kito.
Bet renginys buvo atviroje erdvėje ir žmonės pernelyg nesimaišė tarpusavyje. Jei uždara erdvė, virusas gali plisti labai greitai. Atviroje erdvėje, kai buvo ir saulė, ir vėjas, jei ir įvyko užsikrėtimų, tai, nemanau, kad jų buvo reikšmingai daug. Galbūt bus panašiai, kaip pernai metais Palangoje, kai ji buvo sausakimša, bet užsikrėtimų daug nebuvo“, – svarstė pašnekovas.
Trūksta žmonių sąmoningumo
Tuo metu gydytojui infektologui, profesoriui A. Laiškoniui Šeimų maršas kelia nerimą. Pasak jo, maždaug po savaitės galėsime pamatyti, ar susirgimų padaugės.
„Vakar pažiūrėjau tą Šeimų maršą, tai ten išvis nebuvo jokio karantino. Ten niekas nekreipė dėmesio ir, bijau, kad po to vėl turėsime atvejų pakilimą. Žiūrėsime, kas bus po savaitės, kaip tas maršas pakeis statistiką. Mane tai labai nustebino, nes ten jokių priemonių nebuvo imtasi. Mūsų žmonių sąmoningumas praktiškai labai nedidelis. Dėl to turime tai, ką turime“, – sakė prof. A. Laiškonis.
Be to, sprendžiant iš plakatų ir ten nuskambėjusių kalbų turinio, nedaug vilčių, kad žmonės, susirinkę į Šeimų maršą, buvo paskiepyti.
Gydytojo infektologo teigimu, nors sergamumas didelis, bet mirčių mažiau gali būti dėl to, kad serga jaunesni žmonės. Dauguma jų gydosi namuose, o dėl to, kad yra jaunesni, turi mažiau ligų, mirties tikimybė taip pat mažesnė.
Pagrindinė priežastis, kodėl sergamumas Lietuvoje vėl padidėjo, pasak profesoriaus, yra ta, kad visuomenei trūksta sąmoningumo.
„Kitos šalys nepasiekia tokių skaičių, jei žmonės saugosi. O mūsų sąmoningumas yra labai nedidelis. Dauguma nebekreipia dėmesio į ribojimus. Na, tikiuosi, kad su aktyvesniu skiepijimu viskas bus geriau. Tačiau vieta statistikoje nuolat kinta, dėl to negalime nei per daug džiaugtis, nei per daug liūdėti“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, reikia džiaugtis, kad vakcinacija vyksta vis greičiau ir kad skiepytis gali vis jaunesni, mobilūs žmonės.