26-erių metų Ilona pasakoja, kad jos regėjimas visuomet buvo puikus, tačiau intensyvaus darbo kompiuteriu žala jau kurį laiką jai neduoda ramybės. „Anksčiau mačiau puikiai, o dabar po darbo dienos sunkiai įžiūriu į tolį, vaizdas susilieja, tačiau akinių nešioti nenoriu“, – pasakojo ji.
Ypač pavojinga, kai vairuotojams tinkamai nesirūpinant regėjimu, nukenčia kiti eismo dalyviai. Vairuotojai, turintys regėjimo problemų ne tik nepamato kelio ženklų, bet ir žymiai lėčiau reaguoja į greitai besikeičiančią situaciją kelyje ir taip sukelia eismo įvykius ar sužaloja kitus eismo dalyvius.
39-erių metų vairuotojas Ignas dirba nuo 7 ryto iki vėlyvo vakaro, akys nuolat įsitempusios, sudėtingos eismo sąlygos, rūkas – tik blogina situaciją. „Pailsėti net nėra kada, po darbo dienos esu ne tik pavargęs, bet ir jaučiu akių perštėjimą, išsausėjimą, nuovargis daro savo. Akinių nenešioju, nes dar vis tikiuosi, kad pailsėjęs jausiuosi geriau“, – teigė jau dvidešimt metų į tolimuosius reisus važiuojantis Ignas.
Priežastys kompleksinės
Šie pojūčiai nesvetimi nei vienam iš mūsų, technologijomis naudojamės aktyviai tiek darbe, tiek namuose, tačiau nesusimąstome, kaip tai veikia mūsų akis. Savo regėjimu turi rūpintis tiek turintys regėjimo sutrikimų, tiek ir nejaučiantys jokių pokyčių, tačiau norintys puikiai matyti ir ateityje.
„Optikos pasaulio“ gydytojas oftalmologas Rimas Jakštas pasakoja, kad sutrikusio regėjimo priežastys dažniausiai kompleksinės. Trečdaliui jaunų žmonių reikalinga korekcija, dažniausi sutrikimai, kuriuos reikia koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais – trumparegystė, toliaregystė bei astigmatizmas. Net ir anksčiau neturėjusiems nusiskundimų dėl matymo, vaizdo susiliejimo, sutrikus regėjimui nereikia numoti ranka į blogą savijautą, verčiau kreiptis į gydytoją ir nustatyti konkrečią priežastį, kodėl po ilgos darbo dienos prie kompiuterio, susilieja vaizdas. „Didelę įtaką daro ir aplinka, kurioje dirbama, svarbu viskas: kokiu atstumu žmogus žiūri į monitorių, koks apšvietimas patalpoje, kaip jos vėdinamos, ar sausas, ar drėgnas oras.“, – pabrėžė R. Jakštas.
Gydytojo teigimu, žiemą akims didelę įtaką daro sausas patalpų oras, dar labiau džiovinantis akis, todėl dirbantieji kompiuteriu turėtų stengtis dažniau mirksėti ir drėkinti patalpų orą. Visgi pašnekovas pabrėžia, kad drėkinimo sistemos visuose biuruose nebus įrengtos, tad savo akių sveikata reikia rūpintis patiems – tokiu atveju padeda drėkinantys akių lašai.
Ką rinktis – akinius ar kontaktinius lęšius?
Dabar jau daugelis žino, kad regėjimą puikiai galima koreguoti ne tik akiniais, bet ir kontaktiniais lęšiais. Akiniai dažniausiai naudojami kaip pagrindinė, o kontaktiniai lęšiai – kaip papildoma korekcijos priemonė, kai reikia gero matymo ir visiškos judesių laisvės laisvalaikiu ar sportuojant.
Pasak gydytojo, dirbant kompiuteriu korekcija kontaktiniais lęšiais yra pakankamai didelis iššūkis akims, nes dažniau sausėja akys. Tokiems žmonėms reikia labai atidžiai rinktis, kokius kontaktinius lęšius nešioti, nes visi lęšiai skirtingi – geriausia klausti akių priežiūros specialisto patarimo. Vairuojant, atvirkščiai, kontaktiniai lęšiai tinka geriau nei akiniai, nes pagrindinis reikalavimas vairuotojams – geras matymas į tolį, platus regėjimo laukas, ypač dabar, kai anksčiau temsta ir avarijų padaugėja tamsiu paros metu bei esant akinančiam priešpriešiniam apšvietimui. Vairuotojams būtinas platesnis regėjimo laukas, akinių rėmelis jiems neretai trukdo, užstoja regėjimo lauką iš šonų. Akinių lęšiai be specialių dangų sukelia gana daug trukdančių regėjimui atspindžių.
R. Jakštas pataria rinktis specialiai tam pritaikytus akinių lęšius, kurių yra gana didelė įvairovė. Specialūs akinių lęšių filtrai ir dangos pagerina matomumą, apsaugo nuo žalingų spindulių poveikio.
Kada vertėtų sunerimti?
R. Jakšto teigimu, net ir nešiojant akinius, visą dieną vairuojant ar dirbant kompiuteriu – didesnio ar mažesnio laipsnio akių nuovargis yra neišvengiamas. Dirbant kompiuteriu rekomenduojama reguliariai daryti pertraukėles ir neužmiršti mirksėjimo. Kai tik atsiranda galimybė, reikėtų žvilgsnį nuo kompiuterio ekrano nukreipti į tolį – leisti akims atsipalaiduoti. „Jei po darbo dienos pradedate blogai matyti į tolį, jaučiate akių sudirginimą, nuovargį, o savaitgaliais visi šie reiškiniai išnyksta –tai rodo, kad jums reikia specialisto pagalbos, kuris patars, kokius akinių lęšius jums pasirinkti.
„Kai kurie žmonės delsia kreiptis pagalbos, nes galvoja, kad akinių nešiojimas gali sugadinti regėjimą. Tai tik mitas. Turint regėjimo problemų svarbiausia nustatyti jų priežastį, ir jei reikia – parinkti žmogui tinkamiausią korekciją pagal profesiją ir kitus faktorius“, – sakė gydytojas oftalmologas.
Akinių vengia, o nusprendę įsigyti – dėmesį skiria rėmeliui
„Optikos pasaulio“ produkto vadovė Nelė Girdėnienė pabrėžė, kad nors atpalaidavimo pratimai akims būtini, tačiau statistika tokia, kad juos atlieka labai maža dalis žmonių. Dažniausiai per darbo pertraukėles pasirūpiname ne akių joga, o kava ir pašnekesiais su kolegomis. Visgi paklausus, kokias dažniausias klaidas daro žmonės, rinkdamiesi akinius, pašnekovė pabrėžė, kad didelė klaida dėmesį skirti rėmeliui, o ne akinių lęšiams, taip galime prisidaryti ne naudos, o žalos.
„Vairavimo oro sąlygos Lietuvoje tikrai nėra geros, ypač šiuo metu – rūkas, lietus, šlapdriba, tad jei dirbantiems kompiuteriu žmonėms ar vairuotojams reikalinga korekcija, bet jie jos nenaudoja, akys pavargsta dar labiau. Yra specialios paskirties akių lęšių, kurie pritaikyti ir vairuotojams, kuriems tenka vairuoti tamsiu paros metu. Taip pat turime žinoti, kokie lęšiai įdėti į mūsų akinius, ar turi papildomas dangas, kurios padeda vairavimo metu, nes jei įstatyti paprasti akinių lęšiai, jie komforto nepagerina. Jei turite regėjimo problemų, reikėtų tamsėjančių akinių, esant giedrai dienai, jie prisitaiko prie regėjimo“, – sakė N. Girdėnienė.
Visgi prevencija ypač svarbi – darbas kompiuteriu vargina kiekvieno iš mūsų akis, tad svarbu užkirsti kelią regėjimo sutrikimui, stebėti pokyčius ir laiku kreiptis į specialistus.