34-erių Eglės giminė plati – net keturios šeimos augina trynukus, yra ir aštuoni dvynukai. Tad sužinojusi, kad laukiasi, ji numanė, kad vieno vežimėlio gali nepakakti.
„Penktą su puse savaitės sužinojome, kad gims du, o dar po keturių savaičių pranešė, kad bus trys. Dėl dviejų džiaugėmės, o kai sužinojome apie tris, buvome kiek nustebinti. Pirma mintis – kaip pavyks juos išnešioti“, - mena moteris.
Tačiau ne ši naujiena apvertė Mickeliūnų pasaulį.
„Dvyliktą savaitę visiems trims darė genetinius tyrimus, rezultatai buvo geri. Gerai jaučiausi, nebuvo jokių problemų. Nuostabi Klaipėdos gydytoja Sigita Neverauskienė tikrino mane kas dvi savaites. 19 savaitę ji pamatė, kad yra dvynių transfuzija. Sako, kažkas negerai, nematau tarp kūdikių pertvaros. Kadangi ji neturi tiek daug patirties šioje srityje ir žinojo, kad Kauno klininkų medikas Vladas Gintautas čia geriausias, buvau išsiųsta į Kauno klinikas“, - sako Eglė.
Apie dvynių transfuziją palangiškė nebuvo nieko girdėjusi.
„Skaičiau viską, ką radau internete. Vienur rašė, kad tokios istorijos baigiasi gerai, kitur aprašyti ir ne tokie variantai. Išgąstis didelis, nes niekur nebuvo nė užsiminta apie trynukus ir dvynių trasfuziją viename. Informacijos trūkumas mane ir vyrą labai gąsdino“, - pripažįsta pašnekovė.
Kaune moterį apžiūrėjo ir patvirtino diagnozę.
„Tada gydytojas Vladas Gintautas per dvi paras sutvarkė visus dokumentus ir jau trečiadienį popiet mašina išvažiavome į Hamburgą, Vokietiją. Po dvylikos valandų kelionės mus labai gražiai pasitiko, viską paaiškino ir jau penktadienį su vietine nejautra buvo atlikta operacija.
Nors priežastis, dėl kuris ten buvome, nepavydėtina, tačiau vaizdas buvo įspūdingas – ligoninė moderni, aparatūra pati naujausia. Visą operaciją tiek aš, tiek vyras stebėjome per plokščiaekranius televizorius. Vyrui ši patirtis buvo iki ašarų, nes pamatė mūsų kūdikius 3D vaizdu, matė, kaip jie pilve plaukioja. Nieko neskaudėjo“, - apie lazeriu atliktą operaciją pasakojo Eglė.
Paklausta, ar nesibaimino vykti operuotis į svečią šalį, moteris tik nusijuokia.
„Gal kiek buvo neramu dėl kelionės į svečią šalį, tačiau pasigooglinome visus organus ir tiesiog norėjome, kad greičiau viskas pasibaigtų. Tiesa, visi gydytojai be problemų kalba angliškai“, - sakė E. Mickeliūnienė.
Operacija praėjo sėkmingai.
„Iškart buvome informuoti, kad visiems vaikučiams viskas gerai. Tarsi akmuo nuo širdies nukrito, mat dar Kaune mums buvo įvardinti visi galimi variantai – saugome visus tris vaikelius, jei operacija nepavyksta, saugome du – tektų paaukto mažiausiąją. Trečias variantas – išsaugoti bent vieną. Tačiau norėjome visų trijų“, - sako daugiavaikė mama.
Nuo šio momento viskas klojosi gerai. Po 34 savaičių buvo atliktas Cezario pjūvis. Visi trys vaikai gimė kas minutę – mergaitė svėrė 1300 g, antroji – 1600 ir berniukas 1600 gramų.
„Pati mažiausia Ieva – pati judriausia – nori daugiausiai vietos po saule. Meda yra meniška, lėta. Labiausiai sutaria Jonas su Ieva – abu pasiutėliai. Visi klausia, kaip sekasi su trimis vaikais, tačiau atrodo sunkiau, nei išties yra. Tiesiog reikia greičiau suktis situacijoje, įsivesti griežtą režimą – kartu valgome, vienu metu miegame.
Kai sužinojome, kad laukiuosi trynukų, žinoma, buvo šokas – kaip seksis juo išnešioti, kur visus apgyvendinsime. Bet kai vėliau pasakė, kad kažkurio vieno galime netekti – ta mintis netenkino. Norėjome visų. Kitaip ir būti negalėjo. Dabar esame labai laimingi. Kitiems galime tik patarti, kad tokiose situacijose reikia nebijoti – kreiptis, ieškoti, domėtis, išklausyti ne vieno gydytojo nuomonę. Esame labai dėkingi mus gydžiusiems medikams“, - pabrėžė laiminga mama.
Apie dvynių transfuziją kalbamės su Kauno klinikų Akušerijos skyriaus ir Nėštumą komplikuojančių ligų sektoriaus vadovu doc. dr. Vladu Gintautu.
- Gerb. Vladai, kuo ypatinga ši diagnozė ir kodėl Eglės atvejis unikalus?
- Turime jau 12 moterų, kurioms buvo diagnozuota dvynių transfuzija ir kurios buvo pagydytos būdu, taikytu ir Eglei. Iš principo, galėjo žūti 24 vaikai, tačiau laiku atlikus šią procedūrą, jie buvo išgelbėti. Tik vienu atveju buvo prarastas vienas iš vaisių.
Eglės atvejis išskirtinis tuo, kad buvo trys vaisiai. Vienas jų – berniukas - buvo iš vieno apvaisinto kiaušinėlio, o dvi mergaitės – iš kito. Tad džiaugiamės, kad ir tryniams buvo galima sėkmingai atlikti šią lazerio procedūrą ir dabar moteris turi tris vaikus, o galėjo neturėti nė vieno.
Esant dvyniams reikia kuo greičiau nustatyti, kokio jie tipo. Deja, tačiau dar ne visi kolegos bei visuomenė įsisamoninę, kaip tai svarbu.
Dvyniai būna monozigotiniai (viena kiaušialąstė apvaisinta vieno spermiaus) ir dvizigotiniai, kai skirtingi kiaušinėliai apvaisinami skirtingais spermiais. Dvizigotiniai dvyniai turės atskirus kraujagyslinius ir vandenų dangalus. Tuo metu monozigotiniai gali būti visokie. Trečdalis jų turi atskirus kraujagyslinius ir vandenų dangalus. Tai yra tie dvyniai, kurie atsiskiria per pirmąsias tris dienas. Jei atsiskyrimas įvyksta 4-8 dienomis, jie turi bendrą kraujagyslinį dangalą bei atskirus vandenmaišius. Jie sudaro du trečdalius visų monozigotinių dvynių. Ir tik labai retai būna, kad vaisiai būna tame pačiame kraujagysliniame ir vandenų maiše, kai jų visiškai neskiria pertvara. Eglės dvyniai buvo tie, kurie atsiskiria 4-8 dieną.
Kadangi dvyniai dalijasi kraujagyslėmis, mums pačios svarbiausios jungtys tarp venų ir arterijų. Kraujas iš vieno dvynio pradeda tekėti kitam. Tada vienas tampa donoru, o kitas – recipientu. Vienas kraujo netenka, o kitas jo turi per daug.
Monochorioniniai dvyniai pasitaiko viename iš 400 nėštumų. Dvynių trasfuzija prasideda vienai iš 7-8 dvynių porų. Teoriškai, tai gali nutikti vienam iš 3200 nėštumų. Kadangi Lietuvoje kasmet būna apie 27 tūkst. gimdymų, teoriškai tokių moterų gali būti 7-9 per metus. Tačiau jų sutinkame rečiau. Daugeliu atveju nekreipiamas dėmesys, laiku nenustatomas dvynių tipas. Tai geriausia daryti pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje – tarp 11 ir 13 savaičių. Nustačius, kad dvyniai yra monochorioniniai, reikia, kad tokias moteris prižiūrėtų medikai, šioje srityje turintys patirtį.
Yra įvairūs ultragarsiniai požymiai, kurie padeda nustatyti, ar dvyniams prasidėjo kraujo transfuzija. Paprasčiausiai suprantamas požymis – nevienodas vaisiaus vandenų kiekis.
- Ar dvynių transfuzija Eglei buvo pastebėta laiku?
- Gydymas lazerio koaguliacija taikomas tarp 18 ir 26 nėštumo savaičių. Jei į šį intervalą nespėjama arba jei dvynių transfuzijos atvejis sunkus, šansų išgyventi praktiškai nėra.
Eglė pas mus pakliuvo būdava 20 savaičių ir 6 dienas nėščia. Pacientę mums atsiuntė Klaipėdos gydytoja, kuri išmano, kad taip gali būti. Matėme, kad Eglės situacija buvo grėsminga. Sukakus 21 savaitei ir 4 dienoms mes ją išsiuntėme gydymui į Vokietiją, Hamburgo universitetinę ligoninę. Pirmąją moterį ten išsiuntėme 2008 metais, kur jai taip pat atlikta sėkminga operacija. Dabar tokių moterų, kaip jau sakiau, turime 12.
O Eglės atveju, buvo trys vaisiai. Žuvus dvyniams, gali būti, kad būtų nepavykę išsaugoti ir trečiojo. Džiaugiamės, kad nėštumą pavyko ištęsti iki 33 savaičių ir tada sėkmingai priimti naujagimius.
Visai neseniai mačiau pacientę ir buvo džiugu žiūrėti, kai tėvai sėdėjo mašinos priekyje, o visas galas buvo užimtas vien vaikučiais.
- Kodėl tokios operacijos atliekamos užsienyje?
- Kaip jau minėjau, tokių moterų kasmet galėtų būti iki 8 visos Lietuvos mastu, bet yra dar mažiau. Nors moterys jau žino, kad dėl tokių atvejų reikia kreiptis į mus. Tačiau mes vis vien neatitinkame to pacientų kiekio, kuris reikalingas rimtam tyrimų centrui. Jei tokių procedūrų atliekama mažiau kaip 30 per metus, tokio centro niekas neįtraukia į jokius tyrimus. Tai centras, kurio duomenų negalima niekam rodyti. Tam, kad galėtum mokėti, kaip atlikti tokias procedūras, reikia tai nuolat kartoti.
Dabar jau bendraujame su Olandija, galbūt ateityje moteris siųsime ir ten.
Intencijų, be abejo, tokias procedūras ateityje daryti mūsų klinikose, yra.
Gydymo procedūrą kompensuoja Valstybinės ligonių kasos, jos kaina – apie 8 tūkst. eurų.