Jau daugiau nei 2000 sveikatos priežiūros specialistų pasirašė svetainėje pasiulymaipozelai.lt, kurioje pirmu punktu ministrui siūloma pagaliau užtikrinti orias sveikatos sistemos darbuotojų pajamas.
„Pavyzdžiui, mūsų nuomone, pradedantis dirbti gydytojas rezidentas turėtų uždirbti 1,5 karto didesnį nei vidutinis atlyginimą; baigęs studijas - 2 arba 2,5 karto didesnį; o turintis patirties/ specialistas - bent 3,5 karto didesnį. Slaugytojų bazinė alga turėtų prasidėti bent nuo vidutinio šalies atlyginimo ribos“, - rašoma kreipimesi.
„Įdomūs“ etatai
Ministro teigimu, tai yra įmanoma.
„Jei mes pasižiūrėtume į gydymo įstaigų sąnaudas, kurias jos patiria, tai didžioji dalis skiriama žmogiškiesiems ištekliams – atlyginimams. Priklausomai nuo ligoninių, jie sudaro nuo 70 iki 90 proc. Tačiau atlyginimai yra labai labai maži ir visiškai neadekvatūs toms žinioms, kurias turi įgyti gydytojai, ir tai atsakomybei, kuri jiems tenka. Kalbu ir apie slaugytojas.
Jaunųjų gydytojų asociacija sako tą patį: kol neturime efektyvaus sveikatos sistemos valdymo, kol mūsų PSDF turimos lėšos nėra efektyviai leidžiamos ar investuojamos, tol kalbėti apie realų atlyginimų augimą yra anksti“, - sakė J. Požela.
Šeimos medicinos rezidentė E. Trumpaitė įsitikinusi – dėl dabartinės situacijos kaltas žmogiškųjų resursų nesuvaldymas, mat esami pinigai panaudojami neracionaliai.
„Rezidentas gauna dviejų tipų pajamas – stipendiją ir atlyginimą. Stipendija yra apie 370 eurų, jaunesniųjų ir vyresniųjų rezidentų atlyginimas skiriasi. Aš esu vyresnioji, tad gaunu apie 370 eurų. Jaunesnysis rezidentas „į rankas“ gauna apie 290 eurų. Medicinos kontekste, sudėjus atlyginimą ir stipendiją, nėra taip jau blogai, tačiau baigus rezidentūrą pajamos drastiškai sumažėja. Stipendijos nelieka, o atlyginimas padidėja nežymiai – iki 400-500 eurų, tačiau toks pokytis yra niekinis. Yra daug didelę patirtį turinčių gydytojų kurie dirba už mažesnę algą. Tai yra didžiausia problema“, - sakė mergina.
Jos teigimu, tiesa, kad daug pinigų išleidžiama atlyginimams, tačiau yra labai neracionalus turimų žmogiškųjų išteklių panaudojimas. Vienose įstaigose yra labai daug medicinos personalo – gydytojų, rezidentų, slaugytojų – kuris dirba „tuščiai“, o kitose įstaigose darbuotojų trūksta.
„Taip pat turime ir labai „įdomių“ etatų, pavyzdžiui, liftininkai ar „šlagbaumuotojai“. Juk tokių pareigų būtų galima lengvai atsisakyti ir pereiti prie mechaninių paslaugų. Turime slaugytojas, kurios dirba sekretorių darbą, tačiau joms tai nepriklauso. Sekretorės tikrai yra pigesnė darbo jėga vien paruošimo prasme, tad gal geriau slaugytoja turėtų sekretorę?“, - retoriškai klausė ji.
Atlyginimai regionuose patrauklesni
Sostinėje gyvenanti ir dirbanti E. Trumpaitė tikina neplanuojanti karjeros laiptais kilti regiono poliklinikose. Tiesa, neretai mažesnių miestų gydymo įstaigos specialistus vilioja didesniais atlyginimais.
„Kai kuriuose regionuose atlyginimai skiriasi reikšmingai. Taip yra dėl to, kad kai kurios gydymo įstaigos priklauso nuo sveikatos apsaugos ministerijos, o kitos – nuo savivaldybės. Pastarosios gali nuspręsti galinčios skirti daugiau pinigų, tada gydymo įstaiga šiuos pinigus gali skirti atlyginimams, naujai įrangai ar pastatų renovacijai“, - sakė pašnekovė.
J. Poželos teigimu, mažesnė ligoninė nedaro didelių investicijų į medicininę įrangą.
„Čia ir yra didžiausias paradoksas, mat kai kurios gydymo įstaigos gydytojams gali mokėti 2 tūkst. eurų per mėnesį, o palyginimui žinome, kokias algas gauna gydytojai rezidentai. Tačiau ar tokioje mažoje ligoninėje, kurioje nėra reikalingos įrangos, galime gauti efektyvų gydymą? Tikrai negali egzistuoti skyriai, kuriuose nėra atliekamas pakankamas operacijų skaičius. Kaip gali ligoninė atsakyti už operacijas, kurių, pavyzdžiui, atliekama vos viena per dieną ar dvi dienas? Kai tuo metu universitetinėje klinikoje tos pačios specializacijos gydytojas atlieka 10 ir daugiau operacijų. Mes išleidžiame daug pinigų išlaikydami neefektyvų tinklą, tačiau šias lėšas galėtume geriau skirti ten, kur reikia“, - teigė ministras.
Nustebino skelbimas
„Kada Lietuvoje bus sukurtos skaidrios ir sąžiningos įdarbinimo sąlygos jauniesiems gydytojams? Tokios kaip, pavyzdžiui, JK - www.jobs.nhs.uk. Ten aiškios taisyklės, skaidrūs konkursai ir atgalinis ryšys visiems dalyvavusiems kandidatams. Be doro reguliavimo jėgų pusiausvyra yra ženkliai nukrypusi į darbdavių pusę, kur kiekviena įstaiga kaip atskira kunigaikštystė pati susigalvoja sąlygas, apmokėjimus ir kandidatų atrankos kriterijus“, - konferencijoje svarstė skaitytojas Martynas.
J. Poželos teigimu, išeitis paprasta – viešumas ir atvira informacija.
„Visos laisvos darbo vietos turi būti skelbiamos vienoje viešoje sistemoje. Tai bus padaryta sveikatos apsaugos ministerijso svetainėje. Kiekvienas gydytojas, kur jis bebūtų, galėtų matyti visas laisvas vietas visoje Lietuvoje. Dabar skaidrumo trūksta. Viešumas yra atsakymas“, - įsitikinęs ministras.
Situaciją pavyzdžiu iliustravo jaunųjų gydytojų kartos atstovė.
„Palyginkime Lietuvos ir Vokietijos darbo skelbimus. Neseniai mūsų rezidentų elektronininio pašto konferencijoje pasirodė skelbimas, kad ieškomi neurologai. Reikalavimai: turėti neurologo licenciją. Privalumai: mokėti rusų kalbą, apie atlyginimą nieko nepasakyta. Tuo metu vokiškame skelbime aiškiai nurodytos darbo sąlygos, kompetencijos, reikalavimai patirties ir atlyginimas – nuo 15 tūkst. eurų per mėnesį. Pas mus apie atlyginimus nekalbama. Skelbimas būna lakoniškas, formalus“, - stebėjosi pašnekovė.
Pokyčius gali lemti ir pacientai
Skaitytojas Edgaras konferencijos dalyvių klausė, kodėl finansai skirstomi pagal pacientų skaičių ir nėra orientuojamasi į kokybę. Pašnekovų teigimu, adekvatūs rodikliai vertinimai yra būtini.
„Rodikliai nėra matuojami, nėra vertinamas gydytojų, įstaigų efektyvumas, o tai sudaro tam tikras sąlygas spekuliacijoms. Matuojama tai, ką lengva pamatuoti. Labai lengva suskaičiuoti, kiek „prisirašiusių“ pacientų ir po to paskirstyti lėšas. Kur kas sunkiau įvertinti, kaip gerai gydytojai dirba. Tam reikalingas išmanantis personalas, žinantis, ką ir kaip matuoti. Todėl visoje sistemoje būtinas adekvačių rodiklių matavimas. Duomenys yra renkami, bet jie nereikšmingi, antraeiliai. Pavyzdžiui, kiek laiko praeina nuo paciento įėjimo į kabinetą iki išėjimo. Tai visiškai nieko nepasako. Paskyrus vieną vaistą, reikėtų tikrinti, koks pacientų išgyvenamumas su šiuo, o koks su kitu vaistu“, - sakė E. Trumpaitė.
Labai svarbus yra ir atgalinis ryšys. Jei pacientai nėra patenkinti jiems teikiamomis paslaugomis, apie tai būtina kalbėti garsiai. Pavyzdžiui, vienam skaitytojui pasiskundus, kad jo gydytoja visada jį moralizuojanti dėl jo mitybos (jis – veganas), Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovė E. Trumpaitė patarė viena – keisti gydytoją.
„Siūlau susirasti gydytoją, kuris žino, kas yra veganai, ir gerbia paciento pasirinkimą. Keisdamas gydytoją parodai, kad nepritari jam, jo gydymo metodikai. Jei daug žmonių parodys gydytojui, kad jis blogai dirba, pavyzdžiui, atsisakydami jo paslaugų, prasidės pokyčiai. Tai bus signalas įstaigos vadovui šviesti tokį darbuotoją arba imtis kitokių veiksmų. Žinau pavyzdžių, kad jei daug pacientų skundžiasi vadovui, jis paprašo nepasitenkinimą parašyti raštu, nes tada yra pagrindas nagrinėti skundą. Tokie atvejai kol kas yra pavieniai“, - sakė mergina.
J. Poželos teigimu, įstaigos vadovas yra suinteresuotas savo darbuotojais – tai yra jo pajamos, ypač pirminiame lygmenyje. Jei gydytojas netenka pacientų, pacientai gali keisti ne tik gydytoją, bet ir gydymo įstaigą. Tokiu atveju lėšos keliauja į kitą gydymo įstaigą ir natūralu, kad vadovas turi reaguoti.
Kas kuria eiles
Neišsemiama tema – ilgos eilės, norint patekti pas specialistus.
„Kokia situacija su valstybinėmis ir privačiomis klinikomis? Dažnai tenka susidurti su situacijomis, kai piliečiai moka PSD mokestį, tačiau dėl eilių, kokybės ir kt. kreipiasi į privačias gydymo įstaigas ir ten jau tenka susimokėti už paslaugas (dažniausiai pilna kaina), vadinasi PSD tampa fiktyvus dalykas, už kurį mokame visi privalomai. Ar yra numatyti būdai spręsti tokius iššūkius?“, - klausė skaitytojas Edvinas.
Neteisybe piktinosi ir skaitytoja Kristina: „Kodėl sąžiningai mokesčius mokantys žmonės turi mokėti už sveikatos paslaugas, jei nori jas gauti greičiau? Taip nutinka, kad eidama į privačią kliniką aš už sveikatos paslaugas sumoku du kartus?“.
Sveikatos apsaugos ministro teigimu, nėra nė vienos šalies, kurioje nebūtų eilių, norint patekti pas gydytoją. Būtų naivu tikėtis, kad vieną dieną eilių neliks visiškai.
„Žmogus pas gydytoją turi patekti tada, kai jam tai yra būtina. Jei tai skubu, jis turi gauti skubią pagalbą. Jei yra poreikis gauti pagalbą, kuri gali būti suteikiama planine tvarka, jis turi labai aiškiai žinoti, kada jis gaus šią paslaugą“, - sakė jis.
Tuo metu E. Trumpaitės teigimu, būdų trumpinti eiles esama.
„Šeimos gydytojų trūksta. Jie turi labai didelius krūvius, daug pacientų, bet tai vėl lemia apmokėjimo tvarka. Šeimos gydytojas, norėdamas pragyventi, turi turėti daug pacientų. Kita vertus, gydytojai yra apkraunami ir nemediciniu darbu – pažymų rašymas, dokumentų rengimas, kitų popierių pildymas, recepto išrašymas tęstiniam gydymui kas mėnesį, nors būtų galima rašyti kas pusę metų. Yra daug dirbtinių dalykų, kurie tas eiles sukuria“, - vardijo mergina.
Jos teigimu, kita aktuali problema yra ir mažinamas specialistų ambulatorinis prieinamumas. Pacientai turėtų gauti kur kas daugiau konsultacijų ambulatoriškai, t. y. poliklinikose.
Kaip galimą išeitį naujasis sveikatos apsaugos ministras įvardijo slaugytojų atsakomybės ribų išplėtimą bei e-sveikatos projekto sutvarkymą.
„Jei lygintume kitų Europos valstybių patirtis, slaugytojai nuima didelį krūvį nuo gydytojo, ypač pirminiame lygmenyje, pas šeimos gydytoją. Paradoksas yra ir e-receptas. Sistema, kuri turėjo trumpinti darbo sąnaudas, jas tik padidino. Pats domėjausi, kad išrašyti e-receptą trunka 20 minučių. Jei šeimos gydytojo konsultacija trunka ne daugiau 15-os minučių, jis vėluos vien išrašydamas receptą. Žinome, kaip šią problemą išspręsti, manau, kad čia bus proveržis“, - žadėjo J. Požela.
Likusi konferencijos dalis – vaizdo įraše.