Esame išrinkę jau pusę naujojo Seimo narių. Prieš išrenkant galutinę Seimo sudėtį ir naujajai valdžiai kimbant į darbus, įdomu panagrinėti, ką žada daugiausia rinkėjų palaikymo sulaukusios politinės partijos ir kokių pokyčių galime tikėtis rinkimams pasibaigus. Kokių gi pokyčių mums iš tiesų reikia farmacijos sektoriuje ir kokių galima tikėtis iš būsimos valdžios?
Partijos mato poreikį lėšas skirstyti racionaliau ir skaidriau
Bendrai vertinant didžiųjų partijų rinkimines programas džiugina tai, kad jų nurodomos kryptys – nukreiptos teisinga linkme. Daugiausia gyventojų simpatijų laimėjusios partijos daugiamandatėse rinkimų apygardose pasisako už efektyvesnę sveikatos apsaugos sistemą, kurioje kiekvienas pilietis turi teisę gauti gydymo paslaugas laiku ir vietoje. Kaip planuojama to pasiekti?
Lietuvos Socialdemokratų Partija (LSDP) programoje nurodo, kad investicijos į žmogų ir jo gerovę yra pagrindinis ir svarbiausias partijos prioritetas, tad partija sieks didesnio finansavimo švietimui ir mokslui, sveikatos apsaugai bei socialinei politikai. Lietuva turi vieną prasčiausių finansavimų sveikatos apsaugai Europoje, tad toks siekis yra sveikintinas.
Vis tik sprendimai, kurie reikalingi sveikatos apsaugos sistemos tobulinimui, be finansinių injekcijų, reikalauja ir kitokių skubių veiksmų. Štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) programoje nurodoma, kad pinigai šiame sektoriuje yra leidžiami neefektyviai, o Estijos pavyzdys iliustruoja tai, jog reformuojant sveikatos apsaugos sistemą, net ir su ribotais resursais galima pasiekti ES vidurkį.
Naudinga žinoti, kad Estija yra viena iš šalių, kurioje nuo nepriklausomybės atgavimo nėra sveikatos apsaugos ministerijos.
Todėl visiškai pritartina, kad pirmiausia reikia galvoti, kaip dabartiniais pinigais gauti geriausius rezultatus. Poreikį racionaliau naudoti sveikatos apsaugai skirtas lėšas savo programoje yra išskyrusi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuri teigia, jog dėl neracionalaus lėšų panaudojimo vaistų kompensavimui, Lietuva atsilieka inovacinių vaistų, molekulinių, individualizuotų vaistų registravimo procese, gydymo metodikų diegime.
Vien tik vaistų kainų mažinimo neužteks
Partijų tikslai geri – deklaruoja sieksiančios efektyvesnio valdymo, tačiau pasirenkamos priemonės kelia dvejonių, nes vien tik vaistų kainų mažinimas nebūtinai kurs tiesioginį proceso efektyvinimą.
Per vėlai diagnozuota liga, netinkamas gydymas, ilgai sergantis ar neracionaliai vartojantis vaistus žmogus kainuoja daug brangiau valstybei visomis prasmėmis. Be to, šiuo metu Lietuvoje būtent senų vaistų (generinių ir pasibaigusio patento vaistų) vartojimas sudaro didžiulę dalį PSDF biudžeto – net apie 47 proc., kai kitose šalyse išlaidos jiems siekia vos 8 -20 proc.
Tam, kad priartėtume prie kitų šalių gerosios praktikos, turi būti padidinta tokių vaistų kainų konkurencija. Tada ir vaistų kainos nukris, ir vaistai bus vartojami racionaliau. Generinių vaistų ir pasibaigusio patento vaisų konkurencija galima tik tada, kai suteikiama paskata gamintojui siūlyti mažiausią vaisto kainą: pavyzdžiui, yra įteisinamas privalomumas parduoti pacientui pigiausią vaistą (ne tik vaistinės monitoriuje parodyti), arba privalomumas ne pigiausius generinius ir pasibaigusio patento vaistus parduoti tik su priemoka (kad pacientui būtų paskata pirkti pigiausią vaistą).
Partijoms taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad turi būti įvertintas jau esančių kompensuojamų vaistų sąrašuose medikamentų efektyvumas – mažai efektyvių vaistų vartojimas ir kompensavimas turi būti ribojamas. Tokiu būdu sutaupytas lėšas būtų galima skirti naujų vaistų prieinamumui gerinti, kurie taupytų PSDF lėšas ne tik šiandien ir tuoj pat, bet ir ilgesnėje perspektyvoje.
Reikia didesnio dėmesio pacientams
Lietuvoje kol kas daugiausia dėmesio skiriama ligoms, o ne pacientams. Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra, įskaitant medikamentinį gydymą, lemia geresnius visuomenės sveikatos rezultatus, žmonių gyvenimo kokybę ir optimalią investicijų į sveikatos priežiūros kainą. Tik tokia sveikatos priežiūra būtų tinkama ir rentabili, kuri skatintų didesnį gydymo prieinamumą, galimybes gydytis naujausiais, efektyviausiais vaistais bei mokėti už vartojamus vaistus teisingą kainą.
Todėl tikrai sveikintina, kad partijų programose yra nemažai pasisakymų apie efektyvesnės sveikatos apsaugos sistemos poreikį, tačiau siekiant šių tikslų, būsimoji valdžia turėtų atkreipti dėmesį, kad Lietuvos pacientus modernūs, inovaciniai vaistai pasiekia labai vėlai.
Kada daug lėšų išleidžiama seniems, mažesnę vertę duodantiems vaistams kompensuoti, atitinkamai, nelieka pinigų trūkstamam arba moderniam ir efektyvesniam pacientų gydymui, kuris Lietuvoje vis dar nėra kompensuojamas. Deja, modernaus gydymo prieinamumas Lietuvoje išlieka vienos prasčiausių ES – esame antri nuo galo visoje ES pagal inovacinių vaistų prieinamumą.
Inovatyvus gydymas pagerina pacientų sveikatą bei gyvenimo kokybę ir prisideda sprendžiant su sveikatos priežiūros sistemų tvarumu susijusius klausimus, todėl inovacijos, orientuotos į pacientus, turi būti šalies valdžios prioritetas.
Sistema funkcionuos tik bendradarbiaujant skaidrioje aplinkoje
Neatsižvelgiant į tai, džiugina faktas, kad trijų - TS-LKD, LVŽS, LRLS- partijų programose daug dėmesio skiriama vaistų politikos skaidrumui – viešam vaistų kompensavimo procesui, skaidriam vaistų išrašymui.
Pernelyg biurokratinė, dirbtinai sukurta sudėtinga, neskaidri ir nevieša vaistų kompensavimo sprendimų priėmimo tvarka – palanki terpė korupcijai, skatinanti pagrįstą visuomenės nepasitikėjimą Lietuvos sveikatos apsaugos sistema. Tačiau tam, kad skaidrumas būtų gerinamas, turime, visų pirma, didinti asmenų, atsakingų už vaistų kompensavimą, nepriklausomumą.
Politinio pasitikėjimo asmenys, net ir būdami savo sričių ekspertai – gydytojai, ekonomistai ar pan. – niekada nebus nepriklausomi priiminėdami vienus ar kitus sprendimus. Todėl spręsti dėl vieno ar kito kompensuojamo vaisto reikalingumo turi spręsti ne politinio pasitikėjimo asmenys, nepavaldūs vienas kitam sveikatos, socialinės ir darbo apsaugos, finansų ministerijų specialistai, gydymo įstaigų, pacientų organizacijų atstovai, taip pat ir tarptautiniai nepriklausomi ekspertai.
Be to, su vaistų kompensavimu susiję duomenys, sprendimai, protokolai turi būti pilnai prieinami viešai. Priimami sprendimai privalo būti objektyvūs, motyvuoti ir išsamiai pagrindžiami viešai. Nepriklausomumas, viešumas ir išsamumas yra pagrindas kompetencijai.
Be kita ko, būtina ne tik deklaratyviai, bet ir realiai užtikrinti investicijoms palankią aplinką, kurioje sprendimai – pagrįsti, objektyvūs, o reguliavimas – stabilus ir tvarus. Skaidri ir dialogą tarp valdžios ir industrijos skatinanti sistema turi būti visų tikslas, nes taupo laiką ir pinigus. Tokia sukurta aplinka tuo pačiu didintų ir visuomenės, įskaitant ir verslo, pasitikėjimą sveikatos sistema.
Todėl nors parlamentinių politinių partijų programose ir nurodomas poreikis tobulinti sveikatos sistemą, įskaitant farmacijos sritį - vaistų kompensavimo tvarką ar skatinti inovacijas vaistų politikos srityje, tačiau svarbiausia, kad tai atsispindėtų ir naujojo Seimo darbotvarkėje.