20 nėštumo savaitę gimusi mergaitė virto ligotu berniuku, o mama, priešingai, tapo sveika. Po tokių medikų išvadų skausmo netveriantiems tėvams svyra rankos.
„Ir su kuo čia pakovosi, jei vaikas po medikų ekspertizės lytį pakeičia. Nejau gydytoja ir seselės nematė, kas gimė – dar suprantu, kai echoskopuojant suklystama, bet ne šitaip. Po gimdymo ir netgi dar kitą dieną man ne kartą buvo pasakyta, kad tai buvo mergaitė“, – sukrėsta kalbėjo Kupiškio rajono gyventoja Ilona Kolosovaitė.
Kūdikio neišgelbėjo
I. Kolosovaitės prieš savaitę „Sekundei“ papasakota skaudi istorija sukėlė milžinišką ažiotažą ne tik Panevėžyje.
Spalio 26-osios naktį 33-ejų Ilonai nubėgo vaisiaus vandenys. Paaiškėjo, kad nėščiajai stiprus gimdos uždegimas ir dėl rizikos jos gyvybei moteriai teko gimdyti anksčiau negu numatyta. 20 savaičių kūdikis neišgyveno – jo paskutinius judesius motina juto vaikui dar neišvydus pasaulio.
Dėl medikų abejingumo pašnekovei psichologiškai ir fiziškai sunkus buvo ir pats gimdymas. Tačiau po jo namo grįžusią Iloną dar labiau nei skaudūs išgyvenimai ėmė kankinti abejonės, ar ligoninė išties padarė viską, kad jos kūdikis išgyventų. Mat vaisiaus vandenys nubėgo vos ne tą pačią dieną, kai Kupiškio rajono gyventoja grįžo iš Respublikinės Panevėžio ligoninės po joje praleistų dviejų savaičių gydymo.
Pateikė skundą
Vienuolikmetį sūnų auginančios ir apie dukrelę svajojusios I. Kolosovaitės nėštumas nuo pat pradžių buvo komplikuotas. Moteris dėl žemai esančios placentos reguliariai šiek tiek pakraujuodavo. Tačiau medikai ramino, kad reikia tik kantrybės, laiko – ir kūdikis sulauks savo tikrosios gimimo dienos.
Rugsėjo mėnesį dėl nedidelių skausmų Ilona savaitę gydėsi nedidelį gimdos uždegimą. Spalio mėnesį ta pati bėda pasikartojo. Dviem savaitėm ligoninės medikų rankose atsidūrusi motina juto, kad jos būklė negerėja.
Nepaisant gausesnio kraujavimo bei skausmų, Panevėžio ligoninėje Iloną gydžiusi Ginekologijos skyriaus daktarė Skaidrė Alantaitė išleido pacientę namo.
Pašnekovės teigimu, toks sprendimas priimtas neatlikus jokių papildomų tyrimų – moteris buvo ištirta tik atsigulusi į ligoninę, gydymo pradžioje. Per visą gydymo laiką Ilona jautėsi taip, tarsi medikai jos vengtų. Nėščiajai susidarė įspūdis, jog jai buvo teikiama per mažai informacijos apie jos būklę.
Manydami, kad savo darbe gydytoja Skaidrė Alantaitė ir Ginekologijos skyrius galėjo padaryti klaidų – neatidžiai rūpinosi vargingiau gyvenančia nėščiąja, kūdikio netekusi Ilona su savo gyvenimo draugu nusprendė pateikti oficialų skundą Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus medicininio audito skyriui. Šio tyrimo išvadas pareiškėjai pažadėjo pateikti per mėnesį.
Vaikas tapo nesveikas
Net rašydama skundą I. Kolosovaitė labai jaudinosi – ieškoti teisybės ligoninėje jai atrodo kova su vėjo malūnais. Moteris nuogąstavo, kad bus bandoma pakeisti jos nuomonę ir spaudžiama atsiimti kaltinimus. Visgi savo paprasta kalba ligoninei surašė viską, kas gulėjo ant širdies.
Netrukus po pateikto skundo Kupiškio rajono gyventoja patyrė dar vieną didelį sukrėtimą. Sulaukę iš ligoninės mirusio kūdikio ekspertizės išvadų, tėvai sužinojo, kad vaisius pakeitė lytį, be to, jam nustatyti ir galimi vystymosi nukrypimai.
„Parašyta, kad vaikas vyriškos lyties, jo galva per didelė ir pėdoms kažkas. Nors iki gimdymo dėl nėštumo rizikos man tiek daug kartų buvo atliktas echoskopijos tyrimas ir visada kūdikis vystėsi normaliai, buvo judrus ir sveikas“, – perskaičiusi atsiųstąsias išvadas apstulbo motina.
Abejonių Ilonai sukėlė ir ją nėštumo metu prižiūrėjusiai ginekologei atsiųstos sveikatos išvados. Jose teigiama, kad prieš gimdymą gydyta dvi savaites, iš ligoninės I. Kolosovaitė namo paleista visiškai sveika.
„Ar taip gali būti, kad po gydymo sugrįžus namo vos per dieną uždegimas vėl taptų toks stiprus? Kai tokios keistos išvados, baisu toliau ir kovoti. Ką mes, paprasti žmonės be mokslų, įrodysime? Būtume laiku pinigų pakišę, gal dar šiandien vaikščiočiau nėščia“, – pesimizmo neslėpė I. Kolosovaitė, dar ir dabar tebesigydanti savo sveikatos bėdas.
Moteris žada kreiptis į genetikos specialistus, kad būtų patvirtinta, ar ji turi riziką pagimdyti nesveiką kūdikį.
Nebenori bendrauti
Bendrauti su Respublikine Panevėžio ligonine akis į akį I. Kolosovaitė nenori. Pirmadienį šiai moteriai pokalbį paskyrė įstaigos laikinasis direktorius Remigijus Samuolis, bet buvusi pacientė „Sekundei“ teigė, kad tokio kvietimo asmeniškai negavusi.
Po pokalbio su žurnalistais praėjusią savaitę Ilona sulaukė daug skambučių iš ligoninės. Nelaiminga moteris esą buvo tikinama, kad jos oficialūs teisiniai sprendimai nieko nebepakeis ir kūdikio negrąžins. Todėl dabar su šios gydymo įstaigos atstovais prislėgta I. Kolosovaitė bendrauti nebenori.
„Ką man direktorius gali pasakyti? Aš viską surašiau. O kai dar sulaukiau tokių ekspertizės išvadų, nė nebežinau, kur teisybės ieškoti. Svarbiausia, kad šioje istorijoje daugiau nebūtų nukentėjusių, o mes tenorime pamiršti visą siaubą“, – teigė sunkiai su savo skausmu susidorojanti moteris.
Ją kankina nemiga, košmarai, kenčia santykiai šeimoje.
Pasiūlė pagalbą
Penktadienį Respublikinės Panevėžio ligoninės Ginekologijos skyriuje dėl šio įvykio surengtas pasitarimas. Bet viso tyrimo eigos įstaiga vis dar nekomentuoja.
„Sudaryta komisija atvejui ištirti. Kai bus jos išvados, aptarsime rezultatus su paciente ir, jei ji leis, galėsime paviešinti nelaimės priežastis. Dabar esame priversti susilaikyti nuo bet kokių komentarų“, – aiškino ligoninės viešųjų ryšių specialistas Vytautas Riaubiškis.
Dėl Respublikinės Panevėžio ligoninės Vidaus medicininio audito skyriaus Ilonai atsiųstų ne to kūdikio ekspertizės išvadų V. Riaubiškis taip pat nieko negalėjo pakomentuoti.
Anot jo, tai – tik pacientės pozicija, o tikroji tiesa paaiškės po ligoninės vadovo pokalbio su pačia I. Kolosovaite.
Ilga ir sunki kova
I. Kolosovaitės istorija sulaukė didžiulio atgarsio visuomenėje. Į ją atsiliepė ir sveikatos teisės bylose besispecializuojantis, žinomas medicinos advokatas Modestas Sriubas. Jo darbo praktikoje – tokios rezonansinės teismo bylos kaip Lazdijų ligoninėje atlikta sterilizacija moteriai be jos žinios. Ką tik pirmąją instanciją pasiekė ir kita šio advokato byla, kai gimdymo metu žuvo visiškai išnešiotas ir sveikas vaisius.
Dabar teisininkas savo pagalbą pasiūlė I. Kolosovaitei.
„Nematęs dokumentų, išvadų, protokolų, negaliu tiksliai komentuoti situacijos. Kiekvienas atvejis labai individualus, I. Kolosovaitės – taip pat. Ar patologo ekspertizės išvados užkertą kelią tolesniems veiksmams, kol kas negaliu vienareikšmiškai patvirtinti“, – kalbėjo advokatas.
Jo teigimu, pasitaiko atvejų, kai tam tikri organizmo funkcijų sutrikimai nesusiję su kūdikio išgyvenimu. Bet teisininkas priduria, kad kilus abejonei, visada galima atlikti ikiteisminę procedūrą situacijai išaiškinti. Tam ir yra auditas, kontroliuojančios instancijos.
Trys iš dešimties
Siekiant teisybės ir kaltininkų atsakomybės, pasak M. Sriubo, neįmanoma būtinų procedūrų atlikti per dieną. Tai, jo teigimu, ilgai užtrunkantis, net metus ar ilgiau, procesas.
Nuo ligoninės audito kartais tenka nueiti netrumpą kelią iki teismo. Ligoninės atsakymu nepatenkintas pacientas turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Po jos neigiamą atsakymą galima apskųsti teismui.
Nemažai prieš medikus stojusių pacientų šiame teisiniame kelyje, pasak M. Sriubo, pasiduoda.
„Nevedu statistikos, bet nesėkmių siekiant įrodyti paciento teisybę Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje yra daugiau nei pergalių. Iš dešimties atvejų trys, kai pasiseka įrodyti kaltę“, – teigė advokatas.
Kai kurie nukentėjusieji, pasak teisininko, šioje kovoje siekia panaikinti juos nuskriaudusių medikų licenciją, kiti reikalauja žalos atlyginimo.
Pinigai tokiuose procesuose turi didelę reikšmę. Teisinės pagalbos ieškantys asmenys, pasak advokato, visada paklausia, kiek kainuos teisinės procedūros.
Tačiau pirmasis klausimas, kurį išgirsta M. Sriubas, paprastai būna, kokia tikimybė laimėti. O tai, pašnekovo teigimu, visada labai individualu.