Medikai bijo viešumo
Įkandin Respublikinės Šiaulių ligoninės, liūdnai pagarsėjusios dėl personalo galimai patiriamo mobingo, toks kaltinimas krito ir Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovams. Tiesa, šis – anoniminis, išsakytas parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui, užimančiam Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo postą. Seimūnas neabejoja, kad jį pasiekęs skundas ne iš piršto laužtas.
Jo manymu, mobingą gydymo įstaigoje rodo jau vien tai, kad gydytojai, kurių šalyje taip trūksta ir kurie visuomenės vertinami labiau už Seimo narius, kalbėdami apie vadovybės jiems daromą spaudimą netgi nedrįso prisistatyti.
„Gydytojų labai trūksta visose gydymo įstaigose. Bet medicinos sistema tokia, kad vienos gydymo įstaigos problemas iškėlęs gydytojas Lietuvoje gali nebegauti darbo. Kaip nepatikimo, drumsčiančio vandenis, priimti jo nenorės ir kitų gydymo įstaigų vadovai“, – anonimiškumą pateisina R. Žemaitaitis.
Dirbk arba varyk
Pasak seimūno, nors jį pasiekęs Respublikinės Panevėžio ligoninės skundas – anoniminis, tai byloja, kad vadovybės spaudimą šioje įstaigoje patiria toli gražu ne vienas gydytojas.
„Skunde išsako problemą, kad, pamindama įstatymus, Panevėžio ligoninė nesudaro galimybių gydyti pacientų ir kitose gydymo įstaigose. Medikams pasirinkimo nėra: arba dirbi tik ligoninėje, arba – varyk iš jos“, – Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų anonimiškai išsakytas problemas įvardijo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas.
R. Žemaitaičio nuomone, darbą ir vadinamose valdiškose, ir privačiose gydymo įstaigose gydytojai derina ne tik dėl galimybės daugiau užsidirbti, bet ir įgyjamos didesnės praktikos. Anot jo, vien darbo privačiose įstaigose nesirenkama todėl, kad Lietuvoje dar nedaug privačių gydyklų, kuriose atliekamos sudėtingos operacijos.
„Tai ypač aktualu Panevėžyje. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje yra privačių gydymo įstaigų, turinčių operacines sudėtingoms operacijoms. Kad tokių būtų Panevėžyje, neteko girdėti“, – teigė parlamentaras.
Palaiko savus
Pasak R. Žemaitaičio, dirbdamas Seimo sveikatos reikalų komitete, kuriame – visi gydytojai, o jis vienas teisininkas, jis puikiai mato, kaip savi palaiko savus, o politikais tapę medikai nė nebando kautis su ydinga tapusia sistema.
„Tačiau aš kausiuosi. Pareikalausiu, kad Panevėžio ligoninėje būtų atliktas auditas. Skaičiai turėtų parodyti, ar gydytojams tikrai sudarytos sąlygos dirbti ir šioje ligoninėje, ir kitose gydymo įstaigose. Taip pat ligoninėje tvyrančią atmosferą turėtų nusakyti skaičiai, kiek gydytojų pastaruoju metu išėjo iš darbo joje“, – nusiteikęs R. Žemaitaitis.
Seimūnas nepatenkintų nesutiko
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, pasvalietis gydytojas Antanas Matulas teigė skundų dėl mobingo Panevėžio ligoninėje nesulaukęs.
„Ir mano kurso, ir grupės draugų dirba Panevėžio ligoninėje, tad, jei joje būtų problemų, manau, tikrai būtų man apie jas pasakę. Negana to, ir mano paties sūnus dirba šioje ligoninėje, o kad užsidirbtų papildomų pinigų, gydyti važinėja į Norvegiją. To daryti niekas iš ligoninės vadovybės jam niekada nėra sutrukdęs“, – tvirtino A. Matulas.
Parlamentaras teigė, jog tie, kam negerai Panevėžio ligoninėje, lai kreipiasi į jį – visuomet pasirengęs vykti į ją aiškintis problemų, jas perduoti ir Sveikatos apsaugos ministerijai.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas pripažino ir tai, kad šalies ligoninėse – pernelyg daug biurokratijos ir per daug administracijos bei jai tarnaujančiųjų.
„Tenka dalyvauti medikų konferencijose. Ir ką jose matau? Aš, Seimo narys, atvairuoju savo 12-us metus važinėjantį automobilį. O va ligoninių vadovus jų vairuotojai atveža naujutėlaitėmis, žvilgančiomis ligoninių mašinomis“, – dėmesį atkreipė parlamentaras.
A. Matulas prisipažino, kad kitą kadenciją į Seimą nebesibalotiruos ir, jei užteks sveikatos imtis gydytojo darbo, dirbs tik privačioje gydymo įstaigoje.
Prasitarė gavę ultimatumą
Ar Panevėžio ligoninėje matyti mobingo apraiškų, teiravomės joje dirbančio chirurgo, Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio filialo pirmininko Andriaus Račkausko. Be Respublikinės Panevėžio ligoninės, jis dirba dar dviejose gydymo įstaigose.
A. Račkauskas patikino iš Panevėžio ligoninės vadovų niekada nesulaukęs jokio spaudimo, tačiau kai kurie kolegos patvirtino sulaukę ultimatumo: arba dirbti tik ligoninėje, arba pereiti į privačią.
„Viešintis šie kolegos atsisako“, – pabrėžė A. Račkauskas.
Anot jo, toks mobingas galėtų reikšti ligoninės vadovybės negebėjimą kovoti su konkurencija.
„Jei užkirs kelią gydytojams dirbti ir kitose įstaigose, ligoninės vadovai pirmiausia praras specialistus, o įkandin jų – ir pacientus“, – mano A. Račkauskas.
Informacijos apie gydytojus nerenka
Respublikinės Panevėžio ligoninės komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis neigia gydytojų anonimiškai iškeltą problemą – draudimą jiems dirbti ir privačiose įstaigose. Anot jo, ligoninės medikai laisvu nuo pagrindinio darbo metu gali ir dirba kitose gydymo įstaigose.
„Ligoninės administracija neturi svertų, kurie paveiktų laisvą šių darbuotojų pasirinkimą dirbti. Mūsų ligoninė taip pat yra pajėgi visiems norintiems suteikti galimybę papildomai dirbti. Gydymo įstaiga informacijos apie darbuotojų darbą kitose įstaigose nerenka, o darbuotojai, remiantis nauja Darbo kodekso redakcija, neprivalo informuoti darbdavio apie papildomą darbą kitoje įstaigoje“, – aiškino V. Riaubiškis.