JK gyvenantys lietuviai juokiasi iš britų – jiems vaistą nuo visų ligų esą atstoja paracetamolis, tačiau patys vartoja nesaugius ar be gydytojo konsultacijos gautus, į šalį kontrabanda atgabentus stipraus poveikio receptinius vaistus.
Londone į gydytojais apsimetusių lietuvių rankas patekusi moteris suprato, kad sunkius sveikatos sutrikimus tautiečiams siūlo pataisyti visiški šarlatanai ir apsimetėliai, kuriems žmogaus būklė rūpi mažiausiai – jie susikoncentravę į ligonių kišenes.
Todėl pablogėjusią sveikatą siūloma pagerinti taip pat lengvai, kaip ir suremontuoti sugedusį telefoną – bet kada, bet kur ir bet kokiomis priemonėmis.
Depresiją gydė lašeline
Londone gyvenanti ir dirbanti verslininkė Toma (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – red. past.) prieš kurį laiką atsidūrė situacijoje, pareikalavusioje iš moters daugybės dvasinių kančių, todėl ji nusprendė, kad sugrįžti į normalaus gyvenimo vėžes prireiks specialistų pagalbos.
Saugodama reputaciją prieš verslo partnerius, ji nutarė vengti įrašo apie sutrikimą savo sveikatos istorijoje, todėl pasinaudojo grožio salone atsitiktinai išgirsta rekomendacija kreiptis į lietuvę – gerą psichologę, padedančią atgauti gyvenimo džiaugsmą.
„Susiradau ją – moteris paslaugas teikė nuomojame kambaryje Ilforde. Po pokalbio konstatavo, kad mane kamuoja depresija, sakė, kad reikia atstatyti didžiulio streso sunaikintas smegenų ląsteles, pasiūlė išeitį – lašelines. Taip pat liepė gerti į dėžutę nuo vitaminų sudėtas tabletes – sakė, kad tai būtina. Tačiau tai buvo ne vitaminai, bet stiprūs raminamieji vaistai“, – pasakojo londonietė, už tokią pagalbą sumokėjusi 1500 svarų sterlingų.
Anot Tomos, Audros vardu prisistačiusi gydytoja neparodė jokių jos kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, tačiau teisininkės išsilavinimą turinti moteris ja pasitikėjo.
„Gal mano būklė dėl patirtų išgyvenimų tuo metu buvo tokia, kad apie tai nepagalvojau. Artimai su niekuo nebendravau, tad Audra man tapo tarsi geriausia mano drauge, jos palaikymas tuo metu man buvo labai svarbus“, – pasakojo lietuvė, dėl naujosios pagalbininkės vėliau įklimpusi į dar didesnes bėdas.
Moteris tikino tik vėliau sužinojusi, kad tarp Londono lietuvių rekomendacijos apie šią specialistę yra paplitusios gana plačiai – ji prisistatydavo Rusijoje mokslus baigusia gydytoja Audra, ir klientams šios informacijos užtekdavo, kad patikėtų jai savo sveikatą.
Apgavo ir dėl mokslų
Nuo vaikystės psichologija besidominti Toma iš naujosios savo draugės sulaukė pasiūlymo – kartu atidaryti kliniką. Šia idėja susižavėjusi lietuvė nusprendė imtis psichologijos studijų vienoje JK aukštojoje mokykloje, tačiau Audra ją sustabdė – mokslai esą užtrunka ilgai, o ji Rusijoje pažįsta žmonių, kurie psichologės išsilavinimą suteikia kur kas greičiau.
Audra neva tuo jau buvo pasirūpinusi – sumokėjusi savo pažįstamiems per 6 tūkst. svarų sterlingų. Ji paprašė Tomos šią sumą atiduoti grynaisiais.
„Ji sakė: universitetas – nieko gero, šie žmonės privačiai tave išmokys geriau, greičiau“, – pasakojo Toma.
Idėja ir partnere patikėjusi moteris atidavė ne tik šią sumą – vėliau per kelis kartus iš viso sumokėjo 47 tūkst. svarų sterlingų, Londone įsigijo patalpas būsimajai klinikai, ėmėsi jų remonto. Tačiau kartą prie šio pastato atėjo lietuvė, kuri ieškojo gydytojos Audros: pasirodo, ši savo klientams jau buvo nurodžiusi, kad turi privačią kliniką, ir sakydavo adresą, nors klinika dar neegzistavo.
Moteris gydytojos ieškojo ne dėl teikiamų paslaugų, bet dėl to, kad ši paspruko iš nuomojamo kambario nesusimokėjusi už 3 mėn. suteiktas paslaugas.
„Tuomet ir pradėjo aiškėti, kad viskas, ką ji sakė, yra apgaulė. Ji neturėjo jokių sertifikatų, leidimų verstis medicinine veikla, niekada oficialiai JK nedirbo, neturėjo banko sąskaitos, netgi prisistatė netikru vardu, o visos finansinės operacijos buvo atliekamos jos draugo vardu, pinigai plaukdavo į vyro vardu atidarytą banko sąskaitą.
Kai nuvykau pas mokytojus, kurie turėjo privačiai mane mokyti psichologijos, paaiškėjo, kad Audra ten niekada nesimokė, jie tokio asmens nepažįsta, o moteris greičiausiai pasinaudojo organizacijos vardu ir jį suteršė“, – pasakojo Toma.
Tuomet ji susisiekė su savo partnere ir pareikalavo įrodymų, kad ši yra psichologė, įspėjo, kad vertimasis tokia veikla be leidimo yra nusikaltimas. Nuo to laiko Audra ėmė jos vengti, galiausiai dingo – manoma, kad spruko į Lietuvą.
Viskas, kas liko Tomai, – skolos rašteliai, pasirašyti Audros vardu. Šiuo pagrindu lietuvė ir kreipėsi į britų teisėsaugą, kuri pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.
Veikia vaistų kontrabandos grupuotė?
Ši istorija atskleidė ne tik tai, kad JK lietuvius gydyti yra pasirengę nieko bendro su medicina neturintys asmenys, bet ir tai, kad galimai neteisėtai į šalį iš Lietuvos plaukia didžiuliai kiekiai receptinių vaistų, kurių prekyba įprastai yra griežtai kontroliuojama.
Medikamentai JK lietuviams esą neteisėtai parduodami gerokai aukštesne kaina, nei įsigyjami Lietuvoje.
„Audra man pasakė, kad vaistus perka iš legaliai Jungtinėje Karalystė dirbančios lietuvės farmacininkės, kuri neva per savo ryšius receptinių medikamentų gauna iš Lietuvos vaistinių ir ligoninių.
Vaistai Lietuvoje į apskaitą įtraukiami kitų asmenų vardu, kartu su siuntomis atgabenami į Jungtinę Karalystę ir čia parduodami už trigubai didesnę sumą. Kiek man yra žinoma, Londone taip elgiasi ne ji viena, Lietuvoje parduodamų receptinių vaistų įsigyti nesunku“, – galimą schemą papasakojo Toma.
Kad galimai neteisėta ir į JK lietuvius orientuota vaistų prekyba klesti, įrodo ir tai, kad internete pilna skelbimų apie parduodamus medikamentus, kurių prekyba yra griežtai kontroliuojama, o kai kurie rusiški vaistai dėl jų sudėtyje esančių medžiagų net draudžiami ES šalyse ir pačioje Rusijoje.
Tačiau JK lietuviui jie – pats tas rūpinantis savo sveikata. Prieš vartojant bet kokį medikamentą būtina pasitarti su specialistu, priešingu atveju jie gali sukelti tokių organizmo reakcijų, kurios pridarys neatitaisomos žalos.
Ypač kai kalbama apie medikamentus su itin stipriomis veikliosiomis medžiagomis, tačiau ir tokių galima paprastai įsigyti internete. Žinoma, be būtino recepto. Už papildomą mokestį pardavėjas netgi atsiųs vaistus į namus.
Pardavėjas gali sakyti bet ką
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovai patvirtino, kad egzistuoja sąlygos neteisėtai receptinių vaistų prekybai Lietuvoje.
„Tarnyba turėjo įtarimų, kad receptinius vaistus, kurių receptų neprivalu palikti ir saugoti vaistinėje, farmacijos specialistai gali pardavinėti be recepto“, – į „Tiesos“ klausimą atsakė VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.
Anot jos, būtent dėl šios priežasties šalyje atsirado galimybė pradėti tikrinti vaistines ir atlikti kontrolinius pirkimus, kurie gali būti inicijuojami tik tada, kai gaunamas skundas iš gyventojo ar policija pateikia informaciją, ir kitais atvejais.
„Prieš kelis mėnesius įsigaliojus įstatymų pakeitimams, dabar receptinių vaistų be recepto įsigyti nebėra taip paprasta, kaip anksčiau“, – pastarojo meto situaciją apibūdino specialistė.
Komentuodama vaistų prekybą socialiniuose tinkluose, A. Tautvydienė šį reiškinį įvardijo kaip pavojų sveikatai.
„Pirkti vaistus tokiu būdu – tai vienareikšmiškai rizikuoti savo ar savo artimųjų sveikata. Tokiu būdu įsigytus vaistus vartoti nesaugu, nes nežinia, kur jie buvo įsigyti, kaip ilgai ir kokiomis sąlygomis preparatai buvo laikyti. Pardavėjas gali sakyti bet ką, bet perkantysis niekada nepatikrins, ar tai – tiesa.
Jeigu žmogus serga, būtina kreiptis į gydytoją, atlikti tyrimus ir gydytis atsakingai. Visus vaistus reikėtų pirkti tik legaliose prekybos vietose arba jų interneto svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės interneto svetainėje pirkti vaistus yra saugu.
Beje, verta žinoti ir tai, kad šiuo metu receptiniai vaistai internetu Lietuvoje negali būti parduodami. Jungtinėje Karalystėje vaistus taip pat derėtų pirkti tik iš legalių prekybos vaistais vietų, vadovautis tos šalies teisės aktais“, – sakė VVKT atstovė.
Lietuvos muitinė nurodo, kad, tikrindami savo reikmėms į užsienį išvežamus ar siunčiamus vaistus, pareigūnai turi teisę reikalauti iš asmenų pateikti pažymą, patvirtinančią, kad jų vežami vaistiniai preparatai yra gydytojo skirti, o vaistų kiekis yra reikalingas gydymui.
Be gydytojo pažymos leidžiama įsivežti ar gauti paštu ne daugiau kaip 10 vaistinių preparatų pakuočių vieną kartą per mėnesį, vaistus reikia laikyti originaliose pakuotėse.
Jungtinės Karalystės medicinos ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūros (Medicines and Healthcare products Regulatory Agency, MHRA) atstovų teigimu, šalies juodojoje rinkoje receptiniai vaistai gali būti skaičiuojami šimtais milijonų. Šių metų sausio pabaigoje paskelbta, kad pagal šios įstaigos pradėtus tyrimus buvo sulaikytas 41 asmuo, tarp kurių buvo ir teisėtai veikiančių farmacininkų – 5 iš jų neteko licencijų, 12-os veikla sustabdyta laikinai.
JK įstatymai numato, kad už kai kurių medicininių preparatų neteisėtą laikymą ir platinimą gali grėsti net iki 14 metų kalėjimas arba neribotos baudos.
Komentarai:
Rūta Muranovaitė, psichologė-psichoterapeutė
„Dažnai žmonėms trūksta informacijos apie tai kuo skiriasi psichologo, psichoterapeuto ir psichiatro paslaugos. Norint gauti kompetentingą ir efektyvią pagalbą vertėtu žinoti kokiais atvejais kreiptis į kiekvieną specialistą ir koks turėtų būti jų išsilavinimas.
Kreipdamiesi į ligonines, klinikas ir poliklinikas, kurių veikla reglamentuojama tos šalies įstatyminiais aktais, galime jaustis saugūs gaudami efektyvias ir moksliniais tyrimais pagrįstas intervencijas iš reikalingą kvalifikaciją įgijusių specialistų.
Tačiau kreipdamiesi į privačius asmenis, kuriems įstatymai leidžia praktikuoti individualiai, turėtume pasidomėti apie specialisto kvalifikaciją ir teisę teikti jo siūlomą gydymo metodą. Mes kaip klientai ir paslaugos gavėjai turime teisę tiesiogiai klausti apie specialisto kvalifikaciją, patirtį ir išsilavinimą. Dauguma išsivysčiusių šalių turi griežtus įstatymus apsiaugančius klientų duomenis. Jeigu kyla klausimų apie tai ar ir kokiais atvejais mūsų asmeninė informacija susijusi su sveikata gali būti viešinama ar perduodama tretiesiems asmenims, klauskime apie tai savo šeimos gydytojų.
Kalbant apie psichoterapiją, psichoterapeutas yra nemedicininį psichologinį arba medicininį išsilavinimą įgijęs žmogus, kuris yra baigęs podiplomines psichoterapines studijas, suteikiančias jam teisę taikyti psichoterapiją kaip gydymo metodą. Jeigu psichoterapeutas yra nemedicininį išsilavinimą įgijęs psichologas jis vaistais negydo, nors apie vaistus gali nusimanyti, paaiškinti jų veikimo mechanizmus ir patarti kreiptis į psichiatrą, jeigu įvertina tokį kliento poreikį. Jeigu psichoterapeutas yra įgijęs medicininį išsilavinimą, jis gali skirti gydymą vaistais.“
Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė
„Štai kodėl neverta delsti nė minutės ir būtina iki galo tinkamai sutvarkyti elektroninės sveikatos platformą. Kažkada buvo kalbama, kad prie elektroninių receptų pereisime jau nuo 2018 metų pradžios. Deja, sistema labai strigo, vaistinių darbuotojai, kaip ir medikai, susidūrė su daugybe trukdžių. Elektroninis receptas išspręstų jūsų minimas problemas, nes patikrinti, kas išrašė receptą bei kas jį aptarnavo tuo užsiimančioms valdžios įstaigoms būtų nesudėtinga.“