Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras (NVSC), susirgęs asmuo yra ne Lietuvos pilietis. Ligos atvejis nustatytas asmeniui, kuris prieš kelias dienas kreipėsi į infekcinių ligų specialistus. Pranešama, kad šį asmenį išbėrė, jis pradėjo karščiuoti. Šiuo metu žmogus gydosi ambulatoriškai, turi galimybę izoliuotis.
Pranešimas apie nustatytą b raupų atvejį buvo gautas iš Santaros klinikų Infekcinių ligų centro, spaudos konferencijoje sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis. Po pranešimo buvo pradėta atvejo analizė.
„Paaiškėjo, kad tai 37 metų vyras, ne Lietuvos gyventojas, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanija, šiuo metu lankosi Lietuvoje kaip turistas. Jis pajuto beždžionių raupams būdingus simptomus, tai yra karščiavimą ir bėrimą, tada kreipėsi Infekcinių ligų centrą praeitą penktadienį.
Gydytojai paėmė mėginius ir vakar gavome pranešimą apie patvirtintą beždžionių raupų atvejį. Susisiekėme su asmeniu ir pradėjome epidemiologinį tyrimą. Šiuo metu jis jaučiasi gerai, gydosi ambulatoriškai ir turi galimybę izoliuotis. Karščiavimo nebėra, bėrimai irgi baigia užgyti“, – sakė K. Rudaitis.
Vyras, kaip manoma, užsikrėtė lytinių santykių metu ir įvardijo galimus du kontaktus, tačiau apie juos šiuo metu informacijos daugiau nėra.
Atsakyti, ar vyras užsikrėtė dar prieš atvykdamas į Lietuvą, kol kas specialistai negali, nes inkubacinis ligos laikotarpis gali trukti kelias savaites.
Manoma, kad tai antrojo tipo b raupai, kurie ir plinta visame pasaulyje, sakė SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Galina Zagrebnevienė. Pasak specialistės, Europoje nuo 2022 metų užregistruota apie 28 tūkstančiai šios ligos atvejų, iš jų – 5 mirties atvejai.
„Protrūkis nuslūgo, tačiau pavieniai atvejai Europoje registruojami iki šiol. Lietuvoje 2022 metais turime 5 b raupų atvejų, dabar tai šeštas atvejis, tikėtina, kad jis įvežtinis“, – sakė G. Zagrebnevienė.
Lietuva turi vakcinų nuo b raupų, jomis rekomenduojama profilaktiškai skiepyti vyrus nuo 18 metų, kurie turi lytinių santykių su vyrais. Taip pat ši vakcina gali būti skirta asmenims, turėjusiems glaudų santykį su sergančiu asmeniu.
„Galimybė užsikrėsti b raupų virusų Lietuvoje labai maža, nes atvejų beveik nėra, o virusas taip lengvai neplinta, turi būti labai glaudus kontaktas, oda į odą. Tai yra miegoti vienoje lovoje, naudotis ta pačia tekstile, turėti nesaugius lytinius santykius arba bendrauti veidas prie veido ilgesnį laiką“, – sakė G. Zagrebnevienė.
K. Rudaitis sako, kad b raupų simptomai nėra sunkūs, svarbiausia – izoliuotis tol, kol žmogus visiškai pasveiksta, mirtingumas nuo 2 tipo b raupų taip pat nėra didelis, Europoje nuo šios ligos miršta apie 1 proc. sergančiųjų.
Sveikatos apsaugos ministras sako, kad ligos proveržiai mažai tikėtini
Kiek anksčiau trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas „Eltai“ sakė, kad kelti nerimo dėl šios ligos gyventojams nereikėtų. Anot jo, užsikrėsti „b raupais“ yra sunkiau nei, pavyzdžiui, koronavirusu, tad dideli ligos proveržiai yra mažai tikėtini.
„Lietuvoje diagnozuotas vienas užsikrėtimo „b raupais“ atvejis. Pacientas yra atvykęs iš užsienio, šiuo metu vykdoma detali epidemiologinė analizė, dirba visos institucijos, kurios su tuo yra susiję – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija – ir aiškinamasi visos aplinkybės, susijusios su šiuo atveju“, – sakė A. Pečkauskas.
„Tikrai norėčiau nuraminti visuomenę, kad kažkokios didelės grėsmės plitimui šios ligos tikrai neturime šiuo metu“, – patikino ministras.
Jis nurodė, kad dėl šio „b raupų“ atvejo imtis plačiau taikomų prevencijos priemonių nėra pagrindo. Anot A. Pečkausko, rizikos grupių asmenys yra aiškiai identifikuojami, yra prieinamos vakcinos ir kita informacija apie ligą.
„Kažkokių grėsmių ar sisteminių papildomų veiksmų, nei šiuo metu yra vykdoma, tikrai nereikėtų imtis. Yra aiškios identifikuojamos rizikos grupės, kurioms yra siūloma vakcinacija, vakcinos Lietuvoje yra prieinamos“, – aiškino ministras.
A. Pečkauskas taip pat pažymėjo, jog „b raupai“ nėra taip lengvai užkrečiama liga, kaip, pavyzdžiui, anksčiau pandemiją sukėlęs koronavirusas.
„Žinome, kad „b raupai“ – jie nėra tokio užkrečiamumo infekcinė liga, kaip COVID. Tai visiškai nesulyginami atvejai. Tikrai nėra ko baimintis“, – kalbėjo jis.
„COVID plito oro lašeliniu būdu. Ši liga – „b raupai“ – plinta daugiau kontaktiniu būdu. Užsikrėsti jais tikrai sudėtinga. Kaip matome, ir Europoje yra tik pavieniai atvejai. Natūralu, kad tikėtis didelių proveržių ar pandemijų nereikėtų, to neturėtų nutikti“, – apibendrino ministras.
B raupus sukelia beždžionių raupų virusas, kuris paplitęs Centrinėje ir Vakarų Afrikoje, o dabar nustatomas ir kitose šalyse. Beždžionių raupais liga vadinama todėl, kad pirmą kartą ji buvo nustatyta beždžionėms. Nuo 2022 m., beždžionių raupų atvejai buvo pradėti registruoti ne tik Afrikos šalyse, bet ir daugelyje Europos valstybių ir kituose pasaulio regionuose, kur paprastai atvejų nebuvo, rašoma Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) puslapyje.
Pirmasis žmonių b raupų atvejis buvo nustatytas 1970 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje. Ši liga paplitusi Centrinės ir Vakarų Afrikos atogrąžų miškuose, kur vietos gyventojai dažnai kontaktuoja su užsikrėtusiais gyvūnais. 2024 m. Kongo Demokratinė Respublika (KDR) pranešė apie daugiau kaip 16 000 naujų b raupų atvejų ir daugiau kaip 500 mirčių nuo šios ligos.
Pasaulyje nuo registracijos pradžios 2022 m. iki 2024 m. liepos pabaigos patvirtinti daugiau nei 100 tūkst. beždžionių raupų atvejai 121 pasaulio šalių.
Kaip užsikrečiama b raupais?
Afrikoje, kur beždžionių raupų virusas yra paplitęs tarp gyvūnų, žmonės šiuo virusu gali užsikrėsti įvykus tiesioginiam sąlyčiui su užsikrėtusiais gyvūnais, kaip antai graužikais.
Europoje žmogus gali užsikrėsti šiuo virusu nuo kito žmogaus:
po sąlyčio su užsikrėtusio asmens pažeista oda;
įkvėpus ore esančių lašelių, ilgą laiką tiesiogiai bendraujant su sergančiuoju;
palietus užkrėstus paviršius.
2022 m. įvykusio protrūkio metu daugeliu atvejų b raupai buvo diagnozuoti vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, o tai leidžia manyti, kad šiuo virusu buvo užsikrėsta lytinių santykių metu. B raupų virusu taip pat galima užsikrėsti įvykus sąlyčiui su drabužiais, patalyne, rankšluosčiais, daiktais ir kitais paviršiais, kuriuos lietė beždžionių raupais sergantis asmuo.
Asmenys, kurių imuninė sistema susilpnėjusi dėl jau esamų sveikatos sutrikimų, taip pat dėl tam tikrų vartojamų vaistų arba taikomų gydymo būdų (pvz., chemoterapijos), gali būti imlesni beždžionių raupams ir jų komplikacijoms.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nors šioms grupėms gali kilti didesnė rizika, beždžionių raupais gali susirgti bet kuris asmuo, turėjęs sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu.
B raupais sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai (dažniausiai 2–4 savaites), kai atsiranda bėrimai.
Simptomai
veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės bėrimas su pūslelėmis;
šaltkrėtis;
padidėję limfmazgiai;
galvos skausmas;
nugaros ir raumenų skausmai;
nuovargis.
Diagnostika ir gydymas
Liga diagnozuojama atliekant virusologinius, molekulinius ir kitus tyrimus. Labai svarbi epidemiologinė anamnezė (pvz., kelionės po endeminius regionus).Gydymas simptominis (slopinamas niežėjimas, mažinama temperatūra, skiriami antivirusiniai vaistai).
Profilaktika
Nuo beždžionių raupų galima apsisaugoti susilaikant nuo artimo bendravimo su užsikrėtusiais asmenimis ir laikantis higienos taisyklių, pvz., dažnai plaunantis rankas muilu ir vandeniu. Taip pat apsisaugoti padeda vakcina, lytinių partnerių skaičiaus ribojimas, atsitiktinių lytinių santykių vengimas.