Seimo narės Agnė Širinskienė ir Asta Kubilienė įregistravo tai siūlančias Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo bei jį lydinčių teisės aktų pakeitimus. Jais iš esmės siūloma pertvarkyti donorystės skatinimą (reklamą) įkuriant tam skirtą valstybinę programą bei didinti donoro kortelių išdavimo vietų prieinamumą. Parlamentarės siūlo, kad donoro kortelę galima būtų gauti ne tik sveikatos priežiūros įstaigose, bet ir asmens dokumentų bei vairuotojo pažymėjimo išdavimo bei keitimo metu.
Pritarus siūlomiems įstatymų pakeitimams, nuo 2024 m. valstybė pradėtų įgyvendinti donorystės skatinimo programą, finansuojamą biudžeto lėšomis. Ją parengti, paskirti koordinuojančią valstybės instituciją turėtų Vyriausybė.
Parlamentarės A. Širinskienė ir A. Kubilienė tikisi, kad įgyvendinus siūlomą valstybės programą, šviečiant žmones sulauksime daugiau donorų. Įstatymų pataisas parengusios Seimo narės apgailestauja, kad donorystės skatinimui tai yra reklamai Lietuvoje iš esmės neskiriama dėmesio, tai nėra laikoma valstybės prioritetu.
Pasak A. Širinskienės ir A. Kubilienės, Seimo analitikų apibendrinti tyrimai rodo, kad „didesnis dėmesys švietimui ir visuomenės informavimui apie transplantacijos naudą yra geriausias būdas pasiekti organų donorystės skaičių didėjimą“.
„Pernai metų pabaigoje gavome Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos laikinosios direktorės Ievos Grybauskienės raštą, kuriame nurodoma, kad tikslinių lėšų, kurios būtų skiriamos donorystės viešinimui ir reklamai, nebuvo. Biuras viešinimo ir reklamos funkcijas vykdė iš sutaupytų lėšų, kurios buvo skirtos kitoms išlaidoms ar darbo užmokesčiui. Tos sumos – labai kuklios. Biuras donorystės skatinimui naudojo darbo užmokesčio fondą, tam aukodamas darbuotojų pajamas. Tokia situacija rodo cinišką sveikatos apsaugos ministro požiūrį į donorystę, jai pasišventusius darbuotojus, nes viešai sakoma, kad ją reikia skatinti, o šiai veiklai aplaidžiai neskiriama finansų“,- sako projektą įregistravusi Seimo narė Agnė Širinskienė.
Jos nuomone, visa tai padėtų išspręsti valstybinės donorystės skatinimo programos atsiradimas. „Tai įpareigotų Vyriausybę sukurti prielaidas švietimui, reklamai bei, kas svarbiausia, privalomai tam suteiktų lėšas“ – Eltai sakė Seimo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Seimo narė Asta Kubilienė pritaria, kad būtinas atidesnis požiūris į organų donorystės viešinimą, ką užtikrintų tikslinis finansavimas per donorystės skatinimo programą.
„Be to, reikia plėsti donoro kortelių išdavimo apimtį. Jos yra puiki reklaminė priemonė, kuri pas mus pastaruoju metu yra visiškai apleista dėl lėšų stokos ir ministerijos iniciatyvumo stokos,“ – pažymi Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Asta Kubilienė.
Pasak Seimo narės A. Kubilienės, valstybės dėmesio nebuvimas transplantacijai, finansavimo stoka demotyvuoja darbuotojus ir jie išeina iš darbo.
„Nacionalinis transplantacijos biuras nurodo, kad šiuo metu jame dirba 6 koordinatoriai, užimta 4,45 etato. Jų vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių apie 2472 eurai, į rankas su priedais už naktinius budėjimus - apie 1495 eurai. Įprastai jų atlygis siekia apie 1080 eurų į rankas. Yra neįtikėtinai didelė personalo kaita. Pvz. Komunikacijos skyriuje nuo 2018 metų sausio iki 2022 metų gruodžio mėnesio buvo įdarbinti 23 darbuotojai, 20 iš jų išėjo iš darbo. Teisės ir veiklos skyriuje minėtu laikotarpiu buvo įdarbinti 7 darbuotojai, 4 iš jų išėjo. Transplantacijų koordinavimo skyriuje buvo įdarbinti 22 darbuotojai, 16 iš jų paliko darbą. Palieka darbą ir kitų skyrių darbuotojai, tarp jų – įstaigos vadovas. Biure likusios darbuotojos yra buhalterė ir administratorė. Vadovas nėra paskirtas. Tai rodo valstybės aplaidumą“,- sako A. Kubilienė.
Su donorystės problemomis susijusius projektus planuojama pateikti kovo 10 d. prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje.
A. Širinskienės ir A. Kubilienės duomenimis, Lietuva pagal donorystės mastą yra beveik pasiekusi ES vidurkį ir milijonui gyventojų tenka 18.6 efektyvių donorų. Tačiau donoro kortelė, kuri reikšmingai padeda artimiesiems apsispręsti dėl mirusiojo organų dovanojimo, nėra populiari. Ją turi vos per 38 tūkst. 18-50 metų Lietuvos gyventojų ir tik beveik 3 tūkst. vyresnei amžiaus grupei priklausančių asmenų.
ELTA primena, kad pernai lapkričio 22 d. parlamentarai nepritarė Seimo narės Agnės Širinskienės siūlymui išduodant asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą sudaryti galimybę gauti ir donoro kortelę. Tačiau ši iniciatyva galutinai nebuvo atmesta, ji grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Parlamentarai po pateikimo pritarė Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Jurgitos Sejonienės pateiktoms įstatymo pataisoms, siūlančioms Lietuvoje įteisinti numanomo sutikimo organų donorystės modelį. Naują organų donorystės modelį siūlančias įteisinti įstatymo pataisas nutarta svarstyti pavasario Seimo sesijoje.
Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, visi veiksnūs asmenys, kurie nebus pasirašę nesutikimo, bus laikomi potencialiais organų donorais.
Šiuo metu asmuo, norintis tapti organų donoru po mirties, sutikimą gali pasirašyti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kontaktiniu būdu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ar vaistinėje. Gaunant asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą nėra galimybės išreikšti sutikimo būti donorais po mirties.