Moteris pasakojo, kad pastoti bandančiai pacientei atliekama hormoninė stimuliacija - skiriama neintensyvi hormoninė stimuliacija, siekiant reguliuoti kiaušialąstės brendimą ir prognozuoti ovuliacijos laiką.
„Tai reikalauja susikaupimo, kelia skausmą, tačiau tu bent žinai, kad praėjus šį periodą, tikimybė pastoti yra gana didelė. Dabar siūlomos pataisos sumažiną mūsų viltį susilaukti vaiko, o šią nemalonią procedūrą teks atlikti daug daugiau kartų. Moteriai į pilvą šią injekciją tenka leistis mažiausiai 20 kartų. Iš pradžių dreba rankos, po to pripranti, nes kitos išeities tiesiog nėra“, - atviravo D. Gaičiūnaitė-Dirmė, konferencijos dalyviams parodydama, kaip atliekama injekcija.
„Tik moteris gali pasakyti apie jai tenkantį krūvį. Mes stengiamės kaip įmanoma sumažinti naštą, sveikatos sutrikimus, tarp stimuliacijų daromos pertraukos, leidžiant organizmui, kiaušidėms pailsėti. Medikų tikslas – kad ta procedūra būtų kaip įmanoma saugi ir veiksminga. Tam ir buvo sukurtas įstatymas – kad su kuo mažesne stimuliacija galėtum gauti kuo geresnį rezultatą“, - sakė akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas.
Ketvirtadienį valstiečių ir žaliųjų iniciatyva registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos sukėlė ne tik kai kurių politikų, daugumos medikų, tačiau ir garsių visuomenės žmonių pasipiktinimą.
„Šiandien, kai Lietuvoje kiekvienas vaikas yra aukso vertės – ką mes darome? Turėtume daryti viską, kad vaikų būtų tik daugiau. Šeimos yra aiškiai motyvuotos, moka didelius pinigus. Procese dalyvauja ir vyras, ir moteris – tai kas mums darosi?“, - piktinosi žurnalistė ir laidų vedėja Edita Mildažytė.
Įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai smerkia Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms.
Laiko klausimas, kada bus Maltos eilė
Akušeris ginekologas Rolandas Žiobakas atsivertė naujausias Reprodukcinės medicinos draugijos rekomendacijas, kuriomis vadovaujasi ne tik Jungtinės Amerikos valstijos, bet ir daugelis kitų šalių.
„Štai straipsnis apie kiaušialąsčių šaldymą. Daug apžvalginių teiginių, rekomendacijos ir išvados. Paskutinėje jų teigiama, kad kol kas neužtenka duomenų, kad ši technologija galėtų prilygti ar pakeisti rutiniškai atliekamam embrionų šaldymui.
Tikra tiesa, paskutiniais metais buvo gauta neprastų rezultatų šaldant kiaušialąstes. Tačiau ko pataisų iniciatoriai nepamini – buvo šaldomos jaunų, sveikų iki 30 m., gimdžiusių moterų kiaušialąstės. Tai tos moterys, kurios buvo donorės ir savo kiaušialąstes panaudodavo nevaisingoms poroms. Tačiau tai nereiškia, kad šiuos rezultatus galima lyginti kalbant apie nevaisingas poras. Negalima klaidinti žmonių ir meluoti, kad šaldant kiaušialąstes pasiekti labai geri rezultatai“, - piktinosi R. Žiobakas.
Gydytojas neneigė, kad progresuojant technologijoms – po 10, 15 ar 20 metų – bus galima sėkmingai ir plačiai taikyti kiaušialąsčių šaldymą, tačiau šiandien visose rekomendacijoje aiškiai sakoma, kad šios technologijos pasiekti rezultatai 2-3 kartus prastesni, nei šaldant embrionus.
„Tas, kas to nesupranta, tiesiog meluoja žmonėms. Argumentavimas, kad tai sėkmingai vyksta Maltoje taip pat nelogiškas, nes tą patį galima sakyti ir apie Italiją. Žinote, kas ten įvyko? Šalyje įtvirtinus konservatyvų modelį žmonės ėmė skųstis, kadangi sėkmingų nėštumų rezultatai buvo labai blogi. Skundai pasiekė aukščiausius Europos teismus ir buvo pripažinti pagrįstais – šis įstatymas buvo pripažintas antikonstituciniu. Maltos pozicija yra tik laiko klausimas, kada žmonės sukrus“, - spėjo gydytojas.
Paklaustas, kodėl esti gydytojų, pateikiančių kitokią poziciją (kurią ir cituoja įstatymo pataisų iniciatoriai), R. Žiobakas atsakė paprastai.
„Visada atsiras žmonių, kurie gali paminti savo profesinę savigarbą, etiką vien dėl pasaulėžiūros skirtumų. Labai norėčiau sutikti tas gydytojas, kurios propaguoja kiaušialąsčių šaldymą ir su jomis labai draugiškai padiskutuoti – arba jos yra suklaidintos ir neperskaito straipsnių iki galo, arba jos tiesiog nori savo pasaulėžiūrą iškelti aukščiau mokslinių duomenų. Cituojamos profesorės nedirba nevaisingumo srityje, vargu, ar jos buvusios laboratorijoje ir žino, kas iš tiesų vyksta“, - įsitikinęs pašnekovas.