Pavyzdžiui, narcisizmas ir polinkis apgaudinėti – savybės, mokslininkų priskiriamos vadinamosioms pelėdoms, skelbia sunshinecoastdaily.com.au.

Mokslininkai iš Sidnėjaus ir Liverpulio išsiaiškino, jog tokios charakterio ydos kaip, pavyzdžiui, narcisizmas, polinkis į psichopatiją ar makiavelizmą, būdingesniems tiems, kurie naktimis ilgai neina miegoti.

Vakarų Sidnėjaus universiteto mokslų daktaras Peteris Jonasonas patvirtino: 263 žmonių tyrimas atskleidė, jog sukčiauti, apgaudinėti ir slapukauti linkę asmenys taip elgiasi dažniausiai tamsos priedangoje.

„Minėtąsias charakterio savybes turintys asmenys aktyviau reiškiasi vakarais. Tai reiškia, jog jų kognityvinės funkcijos ir metabolizmas veiklos piką pasiekia būtent antroje dienos pusėje“, - teigia mokslų daktaras.

P. Jonasonas teigia, jog šios savybės būdingos pelėdoms, nes naktis – pats tinkamiausias metas nuslėpti savo „polinkį apgaudinėti ir sukčiauti“, nebūti demaskuotiems: tai gali būti paprasčiausias noras laužyti bet kokias taisykles, gauti ką nors už dyką, priešintis sistemai ir t.t.“, - pasakoja akademikas.

„Pavyzdžiui, žmogus, nuolat važinėjantis zuikiu, arba nemokamai bandantys gauti tai, už ką visuomenė linkusi mokėti“, - pateikia pavyzdį tyrimo autorius.

Kitas tyrimas atskleidė, jog pelėdoms priklausantys žmonės turi ir labai daug gerų savybių: jie ekstravertai, mėgstantys bendrauti, labai kūrybingi ir išradingi.

Vyturiai - puikūs analitikai

Apie vadinamuosius vyturius mokslininkai sako štai ką: jie – sukalbami, malonūs, sąžiningi, puikūs analitikai, pasižymi puikiais loginiais gebėjimais, jiems geriau sekasi mokytis, skelbia „The Daily Mail“.
Kokybiško miego klinikos daktaras Alexas Bartle‘as teigia neturįs informacijos, kad asmenybių tipai susiję su miego ciklais.

Tačiau jau anksčiau skelbta, jog pelėdoms priskiriami žmonėms dažniau kenčia nuo depresijos, o anksti besikeliantys ir gulantys – nuo nerimo priepuolių.

Kaip teigia A. Bartle, miego tipai (arba chronotipai) nulemti genetiškai: tai reiškia, jog pelėdos, esant reikalui, gali prisiversti keltis anksti, tačiau vyturiais niekada netaps.

„Jiems genetiškai lemta būti vakariniais žmonėmis. Savaitgaliais jie gali gyventi kaip nori, tačiau pirmadieniais tenka save prievartauti“, - teigia A. Bartle‘as.

Šviesa – svarbiausias veiksnys, padedantis nustatyti žmogaus organizmo laikrodį, todėl dieną labai svarbu pabūti lauke ir susireguliuoti miego aparatą.

Anot A. Bartle, maždaug 30 proc. žmonių – pelėdos, 15 proc. – vyturiai, o likusieji – mišrūs.

Atsikelia naksti ir jau gali dirbti

India Lopez visą gyvenimą buvo vyturys. 26 metų žurnalo redaktorė niekada nebandė savęs perauklėti.

„Žadintuvas turi skambėti 6.30 val., bet niekada taip ilgai neišmiegu. Vos pabudusi, tą pačią sekundę pajuntu, jog smegenys jau aktyvios, norisi šokti iš lovos ir iš karto pradėti dirbti“, - sako jauna moteris.

I. Lopez sako anksti pabundanti nepriklausomai nuo to, kaip vėlai eina miegot. Ir niekaip negali prisiminti, ar kada nors gyvenime keldavosi vėliau – net ir paauglystės metais.

Kartais mergina pastebi, jog anksti besikeliantys žmonės labiau atsipalaidavę, tačiau save apibūdina kiek kitaip: „Esu introvertė, tvarkinguolė, man būtini tikslai, kurių nuodugniai siekiu“.

Pelėdos - ekstravertės

20 metų Henry Mene rytai – tikras iššūkis. Vaikinas nusistato ne vieną, o šešis žadintuvus. Kartais išsenka telefono, žadinančio Henry, baterija, tačiau tikslo pasiekti taip ir nepavyksta.

„Telefono baterija išsenka, nes žadintuvo signalas skamba ir skamba, kokią valandą, o aš miegu kaip miegojęs. Turiu nakčiai įjungti kroviklį, kad telefonas neišsijungtų“, - patirtimi dalijasi vaikinas.

Henry sako, jog būtų idealu, jeigu galėtų eiti miegoti apie 1-3 valandą nakties, o rytais miegoti iki 10 valandos. Tačiau realybė kitokia – jaunas vyras turi keltis 8.30 val., o tai reiškia, jog miega vos keturias ar penkias valandas per parą.

Nors tamsiųjų pelėdoms būdingų charakterio savybių Henry ir neturi, pripažįsta, jog tikrai yra ekstravertas (kokiais ir vadinami tokie naktibaldos).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (56)