Koks gyvsidabrio kiekis pavojingas sveikatai ir gyvybei
„Prekybos centruose „Maxima“, „Senukai“, gal ir kitur, stovi elektronikos atliekų surinkimo konteineriai. Juose energiją taupančios taupiosios kompaktinės fluorescencinės (CFL) lemputės tiesiog metamos į maišą, kur susitrenkusios gali sudužti, paskleisdamos gyvsidabrio garus. Ten pat žmonės grūda fluorescencinius vamzdelius, irgi turinčius gyvsidabrio. Čia pat pirkėjai, vaikai, maistas, rūbai, žodžiu, košmaras. Tą dėžę apžiūrėjau – tiesiog šiukšlių maišas, metro aukščio. Paskambinau į įmonę, atsakingą, už jų surinkimą, mane nukreipė pas projektų vadovą, bet šis į mano laišką neatsakė. Tai tikras skandalas“, - įsitikinęs DELFI skaitytojas, turintis fiziko išlavinimą ir puikiai žinantis apie šių lempučių keliamus pavojus.
CFL lempučių gamyboje naudojamas gyvsidabris. Kol šis lakus metalas slypi po gaubtu, pavojaus nei aplinkai, nei žmonėms jis nekelia. Tačiau neizoliuotas jis skleidžia nuodingus garus.
Dėl lempučių sudėtyje esančio gyvsidabrio, jų negalima išmesti su buitinėmis atliekomis, nes gali sudužti, o tuomet gyvsidabrio plitimo aplinkoje sustabdyti nebegalima. Didelė tikimybė, kad jis pateks į gruntinius vandenis ir juos užterš.
Sveikatai pavojingas didesnis kaip 100 mg gyvsidabrio kiekis, o 300 mg jau kelia grėsmę žmogaus gyvybei. Tiesa, pavojui kilti neužtektų vienos lemputės. Sudužus 20 energiją taupančių lempučių, kiltų pavojus sveikatai, o sudužus 60 – grėsmė gyvybei.
Šiaip ar taip energiją taupančios lemputės priskiriamos prie pavojingų, žalingą poveikį gamtai turinčių atliekų – jos turi būti metamos tik į specialius tam skirtus konteinerius. Gyventojų patogumui tokie konteineriai jau atsiranda ir didžiuosiuose prekybos centruose. Tik ar jų išmetimas ten iš tiesų saugus? DELFI skaitytojas tuo suabejojo. Jis tikina, kad lemputės į jo matytą konteinerį krito be jokios apsaugos nuo sudužimo. Nežinia, ar mechanizmai nuo konteinerio perpildymo tiesiog sulūžo, ar jų visai nebuvo.
Tikina, kad konteineriai saugūs, bet perpildyti jų negalima
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA), vykdančios elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, direktorius dr. Mantas Varaška tikino, kad taip būti neturėtų. Pasak jo, šiam tikslui gaminami konteineriai yra saugūs.
„Apačioje įpakuoti paralono sluoksniai, kad lemputės nedužtų, atsidūrusios dugne. Toje konteinerio dalyje taip pat įrengti nuožulnūs sparneliai, kad lempos nekristų į dugną, o slystų nuo vieno sparnelio ant kito ir saugiai pasiektų dugną. Principas panašus kaip teleloto ar kito žaidimo kamuoliukų. Taip, gali būti, kad kai kur konteineriai jau perpildyti. Mes visada laukiame tokių nuotraukų ir informacijos apie juos savo elektroniniu paštu. Gavus tokią informaciją nedelsiant priimamas sprendimas juos ištuštinti. Beje, prekybos centrai mus turėtų patys įspėti, kad reikia ištuštinti konteinerį, todėl mes savo ruožtu kaupiame informaciją apie atvejus, kai prašymus ištuštinti konteinerius mums registravo ne prekybos centrai, o pavieniai žmonės. Tuomet įspėjame prekybos tinklus, kad jie neprižiūri konteinerių“, - teigė pašnekovas.
M. Varaška pripažino, kad jei konteineris perpildytas, jis tampa nesaugus, kadangi lemputės gali sudužti. Priešingu atveju lemputės galėtų sudužti tik tokiu atveju, jeigu į konteinerį jos bus metamos su didžiule jėga. Jeigu lemputė išmetama tiesiog įkišus ranką į konteinerį, ji saugiai nuožulniai nuslysta vadinamuoju stalčiumi. Konteineriui pildantis lemputės ima gulti viena ant kitos, tačiau dėl sparnelių jos nekrenta daugiau kaip 15 cm. Tuomet ji nusileidžia ant sparnelio ir čiuožia. Vėliau krenta ant kito sparnelio ir galiausiai atsiremia į kitas lemputes.
Pasak jo, šių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo tendencijos rodo, kad šie konteineriai populiarėja. Žmonės sąmoningėja ir nemeta jų kartu su buitinėmis atliekomis.
Pavojingos atliekos gali būti tiesiog sušluojamos?
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė teigė, kad skundų apie nesaugius elektros ir elektronikos įrangos atliekų konteinerius nėra gavusi.
„Reikia pažymėti, kad vienoje lemputėje gyvsidabrio yra be galo mažai – nuo 3 iki 5 mg. Gyvsidabrio termometre jo yra 500 mg. Pas mus nėra nustatyta gyvsidabrio kiekio, nuo kurio reikia reaguoti, jeigu jis patenka į aplinką. JAV reakcija prasideda nuo 10 g, arba dviejų arbatinių šaukštelių gyvsidabrio. Taigi matome, kad tiek gyvsidabrio, kuris garuodamas žmonėms sutrukdytų sveikatą, nėra nei lemputėje, nei termometre. Kita vertus, konteineriuose lempučių yra daug. Jei konteineris perpildytas, iš tiesų yra grėsmės, kad lemputės gali iškristi ir sudužti. Taip pat labai svarbi medžiaga, iš kurios padarytas konteineris. Jis negali būti nei popierinis (gali būti pradurtas), nei stiklinis (įvykus kokiam nors nelaimingam atsitikimui gali sudužti). Todėl šie konteineriai turi būti keramikiniai arba iš plastiko“, - aiškino specialistė.
„Aišku, gali būti ir taip, kad paima šluotytę, sušluoja tą gyvsidabrį ir išpila į šiukšliadėžę. Tai labai blogai. Mat tegu ir šis visai mažas gyvsidabrio kiekis per kanalizacijas patenka į upes, o iš jų – į jūras. Per visą pasaulį šie miligramai jūrose sudaro tonas gyvsidabrio. Jų prikaupia žuvys, kurias mes valgome. Nustatyta, kad didžiausią gyvsidabrio kiekį žmogus gauna būtent su žuvimi. Mat vandenyje gyvsidabris labai gerai išsilaiko“, - įspėjo A. Razmienė.
Visur kitur, specialistės teigimu, šis lakus cheminis elementas neišsilaiko. Todėl uždaroje patalpoje, jeigu jo koncentracija nėra didelė, gyvsidabrio garų yra tol, kol yra jų šaltinis – metalas. Įsigeria į aplinką – į tinką, grindis – gyvsidabris tik tais atvejais, jeigu jo pasklinda dideliai kiekiai. Šiuo atveju jau kalbama apie kilogramus.
Gyvsidabrio garavimą labai paskatina temperatūra. Kai ji siekia 20 laipsnių, garai itin gerai sklinda. Todėl esant šildymo sezonui, pastebėjus sudužusių prietaisų, pirmiausiai prekybos centre turėtų būti išjungtas šildymas.
Gyvsidabrio keliami pavojai sveikatai
Gyvsidabris laikomas nuodingiausiu sunkiuoju metalu. Kaupdamasis organizme gyvsidabris veikia nervų sistemą ir sukelia smegenų sutrikimus.
Gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Pirmieji ūmaus apsinuodijimo gyvsidabrio požymiai – silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais būna pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų įkvepiama daug, galima netgi plaučių edema. Trumpas kontaktas su gyvsidabriu paprastai pavojaus sveikatai nesukelia.
„Maximos" atstovė: mūsų konteineriai saugūs
„Maximos" komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigia, kad „Maxima" parduotuvėse jau pastatyti specialūs konteineriai smulkiai buitinei technikai, baterijoms taip pat lemputėms surinkti.
„Konteineriai tinklo parduotuvėse buvo pastatyti bendradarbiaujant su Elektronikos platintojų asociacija Epa, kurios nare esame. Konteineriai yra sandarūs, pagaminti iš tvirtesnio metalo, įvertinus ir laikantis visų tokiems konteineriams keliamų saugumo reikalavimų. Tad šie konteineriai išties yra saugūs aplinkai, jie nekelia jokios grėsmės ir aplinkiniams", - teigia R. Saulytė.
Jos teigimu, parduotuvių tinklas atsakingai žiūri į aplinkosaugą, taip pat siekia, kad parduotuvėse pastatyti atliekų surinkimo konteineriai klientams būtų funkcionalūs, patogūs, ir žinoma, saugūs.
„Tad mūsų parduotuvėse esantys konteineriai reguliariai ištuštinami, atliekos iš šių konteinerių surenkamos, ir atiduodamos perdirbti kartą per savaitę. Jeigu atliekų atnešama daugiau ir konteineris prisipildo greičiau, jis ištuštinamas nedelsiant. Iš konteinerių surinktos atliekos laikinai patalpinamos pagalbinėse patalpose tam skirtose vietose. Vėliau jos atiduodamos perdirbti. Esame pasirašę sutartį su licencijuota atliekų surinkimo ir pervežimo bendrove, kuri atliekas iš mūsų parduotuvių periodiškai surenka ir atiduoda perdirbti, kaip to reikalauja šalies įstatymai" - sako komunikacijos vadovė.
Pasak R. Saulytės, saugumas – buvo vienas iš svarbiausių reikalavimų, kurio siekta svarstant, kokie konteineriai stovės tinklo parduotuvėse.
„Saugumo sumetimais šiuose konteineriuose sumontuoti specialūs porolono sluoksniai apsaugantys lemputes nuo dūžio jų išmetimo momentu. Ar konteineriai nepersipildę reguliariai tikrinti įpareigoti ir mūsų parduotuvių darbuotojai, atsakingi už šių konteinerių priežiūrą", - sakė komunikacijos vadovė.
„Vienu metu atnešę daugiau ar didesnių gabaritų lempučių, taip pat lempučių duženų klientai visuomet gali kreiptis į mūsų parduotuvių administraciją ir nemesti lempučių į šiuos konteinerius, bet jas palikti parduotuvės darbuotojams. Lemputės bus saugiai patalpintos pagalbinėse ir kaip įmanoma greičiau atiduotos perdirbti", - pridūrė R. Saulytė.